Mąstant racionaliai, kompanijos REZULTATAS yra pasekmė konkrečių objektyvių priežasčių. Dėl to išsimokslinę vadovai ir vadybininkai kuria sudėtingas motyvacines sistemas, integruotas į strateginius biudžetus. Visa tai panašu į milžiniškas smėlio pilis, nes tie strateginiai tikslai paremti prielaidomis ir prognozėmis. Tai dar kažkaip veikė santykinio stabilumo laikais, bet ne dabar, kai juodosios gulbės skraido pulkais. Niekada nežinai, kas bus ne tik po metų, bet ir po mėnesio. Jei į REZULTATĄ žiūrėtume, kaip į vidinių priežasčių grandinę, investuotume savo laiką ir pinigus ne į biudžetų ir motyvacinių sistemų kūrimą, o į pasitikėjimu paremtų ryšių kūrimu tarp kompanijos darbuotojų. Tai ilgalaikė ir milžinišką grąžą duodanti investicija.
Dar 2006 metais Tegroje įdiegėme ne prognoze ir planu, o faktiniu atsargų likučiu kiekviename tiekimo grandinės taške paremtą tiekimo grandinės valdymo sistemą. Ji veikia jau 16 metų ir dar niekada mūsų nepavedė. Kitas žingsnis tolyn nuo iliuzijų padarytas 2011 metais. Tai buvo motyvacinė sitema pardavėjams, paremta ne planais ir prognozėmis, o faktiniu konkretaus pardavėjo bendrojo pelno augimu, išeliminuojant sezoniškumą. Galiausiai 2017 metais Tegra atsisakė ilgalaikių planais ir prognozėmis paremtų strategijų, kurias pakeitė “ant žemės“ veikiančių komandų, čia ir dabar atsižvelgiančių į daugelį aplinkybių ir faktų, reguliarus strategavimas. Mano manymu, planinis kapitalizmas pilnai išsisėmė ir dabar matome jo agoniją.
Peržvelkime priežasčių- pasekmių grandinę, kuri apima ne tik išorinius, bet ir vidinius faktorius. Jei piramidės viršuje matytume galutinį rezultatą, tai jos fundamentu būtų (ne)pasitikėjimo vieni kitais lygis. Jis tiesiogiai priklauso nuo lyderio paradigmų ir streotipų apie savo žmones. Ant to pagrindo stovi (ne)pasitikėjimu paremti santykiai tarp komandos narių. Nuo šių ryšių priklauso žmonių (ne)įsitraukimas į įvairių sprendimų priėmimą- nuo tvarkos lentynose iki strateginių investicijų. (Ne)įsitraukimas lemia atsakomybės už viską, kas vyksta kompanijoje prisiėmimą, už (ne)savininkišką požiūrį į savo kompaniją. Ir jau rezultatas priklauso nuo to, kiek žmonės tos atsakomybės (ne)prisiėmė. Šią grandinę panašiai sudėliojo amerikietis Patrick Lencioni- daugelio populiarių knygų apie vadybą- autorius. Jo bestseleris “Svajonių komandos kūrimas“ išversta ir į lietuvių kalbą. Rekomenduoju! (5/7)
Rinardas Goda 