Skaitiniai 3.
Išsilaisvinimas. Pakopomis.
Yra du kraštutiniai keliai, kuriais patogu eiti: 1) padeti vaikui įgyti laisvę ir 2) varžyti jo laisvę. Abu juos dažniausiai vadiname auklėjimo būdais. Tačiau nei vienas, nei kitas nepadeda atsirasti savarankiškam žmogui.
Vis dažniau vaikui padedama gimti. Cezario pjūviai, skatinamieji, replės… išmanūs tėvai padeda vaikams greičiau vaikščioti, nupirkdami vaikštynes… Kai paaugęs vaikas nori išbėgti į kiemą, rūpestinga mama užriša jam batukus… Rekomenduoju trumpą video su šiuo epizodu
Toliau. Mokykloje mama- malūnsparnis stengiasi moderuoti savo vaiko konfliktus su bendraamžiais… kai kurių rūpestis nueina tiek toli, kad jos ateina į darbo pokalbį su darbdaviu… Šitokią situaciją turėjome ir Patirčių slėnio istorijoje 
Toks vaiko išlaisvinimas neturi vertės ir jėgos. Auga lepšis, kuriam bus sunku išeiti iš šeimos, kai tam ateis laikas.Kitas kraštutinumas- varžyti laisvę. Pradedant nuo kieto suvyniojimo į vystyklus ir baigiant draudimu išeiti į vakarėlį su draugais.
Vaikas auga vidumi tik išSILaisvindamas. Pats, pats, pats… Griūdamas, gaišdamas laiką, rizikuodamas susižeisti, bet PATS. Tėvų užduotis- sukurti sąlygas tiems išsilaisvinimams.
Tokiu siauru, kartais pavojingu, takeliu tenka judėti tiems, kas nori išauginti pasitikintį savimi, savarankišką ir atsakingą žmogų. Tik tas, kas gali pasirūpinti savimi, pasirūpins ir kitais: savo šeima, bendruomene, valstybe.
Rinardas Goda 