Tokia mano istorija

2020 m įkūrėmė naują mokyklą Patirčių slėnis. Nusprendžiau išbandyti save pradinės mokyklos mentoriaus rolėje. Atsirado proga prisistatyti naujai sukurtai mentorių komandai ir tėvams.

Vaikų darželis miške
Būsima mokykla

Rinardas Goda

Man 51 metai ir didesnę dalį savo gyvenimo laikiau save verslininku. Pirmąją kompaniją įkūriau 1993 metais Jurbarke. Ji iki šiol pelningai veikia, kaip statybinių prekių parduotuvė “Mūras“. Galite užsukti jei kada važiuosite pro šalį 🙂

1995 metais kartu su dviem draugais įkūrėme kompaniją “Tegra“, kuri taip pat iki šiol klesti. Ji daugiausia užsiima statybinių hermetikų distribucija ir eksportuoja savo prekes į 15 valstybių, įskaitant Rusiją. 

Verslininko kelias man tapo dvasinio augimo keliu. Tai buvo ideali aplinka sąmonės augimui ir asmeninėms transformacijoms. Stebėdamas kompanijos raidą, supratau, kad mūsų organizacija, kaip ir daugelis kitų, praėjo keletą vystymosi etapų. Kai praėjome 3 etapus iš 4-ių, atėjo suvokimas, kad kiekvienas turi vienos iš 4 stichijų savybių. Tai padėjo mums sklandžiai pereiti į paskutinės- ORO- stichijos teritoriją. 

Pagal mano pastebėjimus, bet kokia naujai įsikūrusi įmonė iš karto netampa tikra organizacija. Ji keletą metų būna StartUp etape, kuriame daug chaoso ir kovos už išgyvenimą. Reta kuri išgyvena ir sugeba struktūruotis. “Tegra“ bandė įsitvirtinti ir kovėsi už būvį apie 5 metus. Mes susitvarkėme su iškilusiais iššūkiais ir sukūrėme tradicinę hierarchinę struktūrą. Kalbant stichijų kalba, įžengėme į ŽEMĖS stichiją. Didžiausios jos vertybės- tai tvarka ir stabilumas. Visi darbuotojai turėjo savo pareigines instrukcijas ir dirbo griežtos kontrolės sąlygomis. Valstybinės biurokratinės monopolijos ko gero nepereina į sekantį vystymosi etapą, nes nėra stimulo- konkurencijos, kuri verčia ieškoti efektyvumo. ŽEMĖS stichijos forma- kvadratas.

Dar po 5 metų išsėmėme visas ŽEMĖS stichijos galimybes ir atkeliavome į UGNIES stichijos teritoriją. Tai paskatino vis didėjanti konkurencija. Norint išlikti, teko atleisti kai kuriuos kontrolės varžtus, pakeisti motyvacinę sistemą ir sufokusuoti visą organizaciją vienam tikslui. Tapome labai efektyvūs ir konkurencingi. Mūsų verslo procesai pranoko konkurentų verslo procesus ir tai padėjo kompanijai susikrauti nemažą finansinį kapitalą. Siekėme tikslo bet kokiomis priemonėmis, kovėmės tiek su išoriniais, tiek su vidiniais priešais. Daugelis verslo organizacijų užstrigę šioje stichijoje. Žemė aplink jas jau seniai išdegusi, bet jos tęsia savo kovą, nes kitų būdų, deja, nemato. UGNIES stichijos forma- trikampis.

Maždaug dar po 5 metų, supratau, kad nenoriu dar daugiau pinigų, gautų, lipant per kitų galvas ir eikvojant savo gyvybinę energiją, O ir su uždirbtais pinigais ką daryti? Kiek galima statyti ofisus ir sandėlius, teršiant savo Žemę? Nauja mąstymo logika atvedė kompaniją į VANDENS stichiją. Nelengva buvo mano partneriams, kurių tuo metu buvo trys. Jiems atrodė, kad versle nėra aukštesnės prasmės, nei užkariauti naujas rinkas ir kaupti kapitalą projektams, kurie sukurtų papildomo saugumo pagalvę mūsų holdingui. Pasirodė, kad didesnis pasitikėjimas savo darbuotojais, užduočių delegavimas ir įtraukimas, priimant sprendimus, gali sukurti didelę vertę. Tiek materialiame- finansiniame, tiek subtiliame- kultūriniame lygmenyse. Tai buvo tikra kultūrinė transformacija, kuri tęsėsi apie 6 metus ir stipriai pakeitė santykį tarp darbuotojo ir organizacijos. VANDENS stichijos pagrindinė vertybė yra ryšys tarp žmonių. Kartu su savo organizacija augau ir aš pats. Man buvo labai nepaprasta kurti nuoširdų ryšį su savo darbuotojais, partneriais ir klientais. Iki šiol esu tame kely ir dėkoju visiems, kurie man padeda būti atkakliu mokiniu. VANDENS stichijos forma yra apskritimas. 

Galiausiai, prieš 4,5 metų, gavau įgaliojimus iš savo partnerių dar vienai organizacinei transformacijai. Ji jau buvo sąmoninga. Akivaizdu, kad ORO stichijai būdinga laisvė, kurios pasekoje atsiranda nevaržomas kūrybiškumas. Organizavome strateginę sesiją, kuri padėjo suvokti “Tegros“ identitetą ir taip tapome “Inovacinių sprendimų kalve“. Jau 2017 metais darbuotojai galėjo rinktis dirbti ofise arba namuose. Niekam prieš nieką nereikėjo teisintis ir atsiskaitinėti. Struktūra suplokštėjo iki 2 lygių- praktiškai neliko vadovaujančio personalo. Visi, net patys svarbiausi sprendimai buvo atiduoti į paprastų darbuotojų rankas. Net naujų žmonių priėmimo, atleidimo ir atlyginimo dydžio klausimus nuo tada sprendžia Pasitikėjimo ratas, sukurtas iš pačių darbuotojų. “Tegra“ išgarsėjo rinkoje tuo, kad vieną dieną per savaitę niekas nedirba savo įprastų darbų. Penktadienis “Tegroje“- tai neformalaus bendravimo, refleksijos, padėkos ir kūrybos diena. Per kelis paskutinius metus visa eilė organizacijų įsivedė 4 dienų darbo ritmą. Pasirodo, kad rezultatas nekoreliuoja su investuotu į darbą laiku. ORO stichija neturi formos. Oras visur.Kompanija aplenkė savo konkurentus kokiais 10 metų. Nebėra tikslo kažką nukonkuruoti. Vertė, sukuriama pasitikėjimo lauke, turi kitą, aukštesnę kokybę. Dažnai “Tegros“ produktai brangesni už kitus panašius rinkoje. Su klientais kuriamos abipusiu pasitikėjimu paremtos efektyvios tiekimo grandinės, kuriančios didelę vertę savo vartotojams. Kompanijos man mokamus dividendus investuoju į Patirčių slėnio mokyklos kūrimą.

Pabaigus paskutinį etapą, norėjosi patikrinti, kaip “Tegros“ modelis veikia kitose organizacijose. Kilo klausimas, ar įmanoma per trumpą laiką padėti transformuotis tradicinės organizacijos kultūrai ir pakeisti nusistovėjusius neefektyvius verslo procesus. Atsirado kompanija-užsakovas (UAB “Tobis“), ir 2020 metais pradėjome transformuojančių pokyčių projektą su kodiniu pavadinimu “Komandos įgalinimas“. Projektą moderavome dviese- aš ir Anastasija (mano mylima moteris). Savo kompetencijomis dalinosi beveik visi “Tegros“ darbuotojai: finansininkai su finansininkais, logistai su logistais, o pardavėjai su pardavėjais. Sutarėme, kad jei per metus UAB “Tobis“ pasieks konkrečių finansinių rezultatų, jie skirs 100 tūkst. eurų Patirčių slėnio mokyklos statybai. 9 minučių video apie šį projektą čia:

UŽ “Tobio“ paramos lėšas šiais metais pastatėme valymo įrenginius, įrengėme šildymo sistemą, užsakėme medinius langus, kilimines ir stogo dangas, dalį virtuvės įrangos. Gautas rezultatas viršijo Tobio komandos ir savininkų lūkesčius. Dabar kartu su jais pradedame “Patirčių Akademijos“ projektą, kuris padės abiturientams ir studentams padaryti savo profesinius pasirinkimus. Šis projektas man tapo lyg diplominiu darbu, apibendrinančiu 25 metų patirtį verslo pasualyje. Atsirado aplinkybės ir kilo noras išbandyti save naujoje veikloje. Todėl nuo 2021 m kovo 1 d. tapau Patirčių slėnio mentoriumi ir mėgaujuosi tuo iki šiol. Turiu pasakyti, kad vaikų edukacinė aplinka man pasirodė gerokai sudėtingesnė, nei tradicinio verslo aplinka. Tai iššūkis ir nauja prasmė. 

Tokia mano istorija. Kviečiu (kas nori) prisistatyti ir kitus mentorius. Nebūtina taip išsamiai. Turbūt bendruomenei yra įdomu žinoti, kam patiki savo vaikus.

Parašykite komentarą