Gyva organizacija gali būti nedidelė kompanija, kurioje visi žino vienas kitą vardais ar ir didelė tarptautinė korporacija? Bus proga tai patikrinti praktiškai – rugsėjį pradedame pokyčių projektą su tarptautinės korporacijos kompetencijų centru Lietuvoje.
Man regis, mes gerokai per daug šveistome energijos diskutuodami internete. Tai suryja beprotišką kiekį energijos ir nesukuria nieko, išskyrus priešpriešą. Gal pradėkim daryti kažką nauja, ko dar niekada nedarėme? Eksperimentuokim, reflektuokim, pasirenkim naujiems iššūkiams ir vėl darykim. Senas pasaulis palengva byra ir tegu. Turim dėti pagrindus najam.
Sunoko naujas duonos derlius savoje žemėje iš savos sėklos. Tikras džiaugsmas!
Metai nebuvo labai dėkingi- apie penktadalį javų suguldė audros.
Tačiau yra gera žinoti, kad mūsų grūdas tikrai švarus- nepaveiktas genų inžinerijos, neprimaitintas herbicidais ir pesticidais, ilgai lauktas ir mylėtas.
Derlius iš natūraliu būdu augintų javų maždaug 4 kartus mažesnis, bet už tai ant stalo turi Gyvą duoną.
Nemėgstu švenčių. Nemėgstu joms ruoštis. Ir švęsti netrokštu. Vengiu vietų, kur daug žmonių linksminasi. Kažkokia turbūt trauma atėjo iš vaikystės. Gal tie skaidrūs buteliai ant stalo ir girtos “suaugusiųjų” kalbos kaltos?..
Netikėtai pradėjau gyti 
.
“Patirčių slėnio” gimtadieniuose jau ne pirmi metai susikuria tokia atmosfera, kai šventė užpildo kiekvieną ląstelę, o žmones, ją sukūrusius, apjungia bendro džiaugsmo banga. Gal net ne džiaugsmo. Sunku išreikšti. Ši sinergija matyt ir kyla dėl tų ypatingų žmonių.
Dauguma jų pasitiki savimi, aplinkiniais ir pasauliu. Jie ne reikalauja, o kuria šventę patys. Čia žmonės, kurie žino, kad jų laisvė priklauso nuo prisiimtos atsakomybės už save ir moko to savo vaikus Patirčių slėnyje. Devintasis gimtadienis!
Yra du pasirinkimai kuriant ar vystant savo organizaciją:
1. Vieno žmogaus kompanija + DI.
2. Komanda + DI.
Pirmu atveju žmonės nereikalingi. Yra tik savininkas, susikūręs DI įrankių ekosistemą. Privalumų daugybė: greiti sprendimai ir lankstumas, savininkas visada randasi šalia klientų ir pinigų srauto. Jo nejaudina vadybos iššūkiai. Jis pats sau režisierius.
Ne visi. Bet dažnas verslininkas norėtų turėti galimybę bent laikinai pasitraukti iš operacinės veiklos. Stabdo baimė: “Ar mano verslas išgyvens be manęs?” Žinome daug pavyzdžių, kai savininkui išvykus ilgesniam laikui, verslas stringa. Kartais net žlunga.
Išsilaisvina energija, nukreipta į naujos vertės kūrybą.
Man asmeniškai tai atėjo per stiprią krizę, kurios simptomus jaučiau iš visų pusių. Pradėjo šlubuoti sveikata: atsirado stuburo išvaržos, nuolat laikėsi pakilęs spaudimas. Gydytojai siūlė skubią operaciją ir vaistus visam gyvenimui. O man tada buvo tik 40. Šeima irgi susvyravo: net namuose neberadau poilsio, o labiausiai nekenčiau sekmadienių.
Darbe manęs, kaip vadovo, visi labai laukė. Darbuotojai norėjo, kad priimčiau sprendimus iki tualetinio popieriaus kokybės.
Bet labiausiai erzino apkalbos. Virtuvėje vis kas nors šnabždėdavo: „Tu manai, kad Petras?.. O iš tikrųjų viskas yra visai kitaip…“ Vėliau taip pradėjo kalbėti ir partneriai. Kiekvienas turėjo „patikimą“ šaltinį viduje ir „žinojo“ tikrąją padėtį, išskyrus mane.
Tęskite Kaip suprasti, kad savininkas užstrigęs savo versle? skaitymąJūs neturite verslo, kol pats(i) sukate jo girnas. Jūs turite darbą, tik brangų. Verslo projektas turi tarnauti kūrėjui, o ne atvirkščiai. Kompanijos savininkas – tai lyg mama, kuriai ateina laikas paleisti savo vaiką į gyvenimą, kad ir kaip prisirišusi bebūtų.
Rinardas Goda 