Yra du pasirinkimai kuriant ar vystant savo organizaciją:
1. Vieno žmogaus kompanija + DI.
2. Komanda + DI.
Pirmu atveju žmonės nereikalingi. Yra tik savininkas, susikūręs DI įrankių ekosistemą. Privalumų daugybė: greiti sprendimai ir lankstumas, savininkas visada randasi šalia klientų ir pinigų srauto. Jo nejaudina vadybos iššūkiai. Jis pats sau režisierius.
Tačiau DI visada orientuotas į praeitį. Jis gali apibendrinti patirtį, rasti dėsningumus, pasiūlyti sprendimus, pagreitinti procesus, bet jis nejaučia gyvos situacijos. Jis nemato kliento akių. Jis nejaučia įtampos komandos susitikime. Jis nesuvokia, kada žmogus sako „taip“, bet visu kūnu priešinasi. Jis nepastebi, kada senas sprendimas nebeveikia, nors skaičiuose dar viskas OK.
Tam reikalingas Gyvas intelektas.
Gyvas intelektas — tai komandos gebėjimas jausti realybę čia ir dabar. Matyti ne tik duomenis, bet ir kontekstą. Ne tik rezultatus, bet ir žmonių energiją. DI tampa ne kontrolės įrankiu, o kompanijos mokymosi dalimi ir tik sustiprina jos sinergiją.
Šitas kelias lėtesnis. Jame daugiau pokalbių, daugiau susitarimų, daugiau darbo su pasitikėjimu ir atsakomybe. Bet būtent jis veda prie galimybės savininkui pasitraukti iš kasdienės veiklos. Vieno žmogaus organizacijoje tai neįsivaizduojama.
Komanda + DI gali būti sudėtingesnė.
Bet ji turi šansą tapti gyva, savarankiška sistema. Man regis, DI amžiuje šis pasirinkimas bus vis dažnesnis.
Abu keliai galimi.
Abu gali būti sėkmingi.
Bet jie veda į labai skirtingą verslo savininko gyvenimą.
Vienas kelias duoda greitį.
Kitas — gyvybingumą.
Nori eiti greitai, eik vienas.
Nori eiti toli, eik su draugais.
Rinardas Goda 