Nemėgstu švenčių. Nemėgstu joms ruoštis. Ir švęsti netrokštu. Vengiu vietų, kur daug žmonių linksminasi. Kažkokia turbūt trauma atėjo iš vaikystės. Gal tie skaidrūs buteliai ant stalo ir girtos “suaugusiųjų” kalbos kaltos?..
Netikėtai pradėjau gyti 
.
“Patirčių slėnio” gimtadieniuose jau ne pirmi metai susikuria tokia atmosfera, kai šventė užpildo kiekvieną ląstelę, o žmones, ją sukūrusius, apjungia bendro džiaugsmo banga. Gal net ne džiaugsmo. Sunku išreikšti. Ši sinergija matyt ir kyla dėl tų ypatingų žmonių.
Dauguma jų pasitiki savimi, aplinkiniais ir pasauliu. Jie ne reikalauja, o kuria šventę patys. Čia žmonės, kurie žino, kad jų laisvė priklauso nuo prisiimtos atsakomybės už save ir moko to savo vaikus Patirčių slėnyje. Devintasis gimtadienis!
Rinardas Goda 