Daugelis svajoja sukurti savo verslą ir tapti nepriklausomu nuo maitinančios rankos. Žinia, kaip nepaprasta tai padaryti. Vos 10% startuolių išgyvena daugiau nei metus. Jei naujam verslininkui pavyks užsikabinti, praeis nemažai laiko, kol įmonė taps tikrai pelninga. Galiausiai organizacija įsitvirtina rinkoje, generuoja teigiamą pinigų srautą, tačiau dažnas “laimingasis“ verslininkas jaučiasi kaip voverė. Toks jausmas, kad pats sau sukūrė auksinį ratą, kurį privalo nuolat sukti. Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl jis tai daro: 1) bijo net pagalvoti, kas atsitiks, jei nustos tai daryti; 2) jis nieko daugiau gyvenime nemoka… Tai mano asmeninė istorija. Maždaug prieš 12 metų pabandžiau į visa tai pažiūrėti iš šalies ir pradėjau iššūkių pilną kelionę iš to rato. Tikra Herojaus kelionė su savo drakonais ir transformacijomis. Paaiškėjo, kad išeiti iš verslo daug sudėtingiau, nei ten patekti.
Gali kilti klausimas: o kam iš jo eiti? Ar ne geriau visą gyvenimą būti verslininku ir numirti turtingam? Kažkuriuo metu atėjo suvokimas, kad verslas negali būti galutiniu tikslu, jis- tik tarpinė stotelė didelėje kelionėje. Teko nemažai padaryti, kad akcininkai galėtų ramiai pasitraukti nuo Tegros operacinė veiklos. Projektuodamas naujus verslo ir nekomercinius projektus, siekiu, kad jie kuo greičiau atsistotų ant savo kojų ir veiktų be manęs. Taip gimė nauja mokykla, statybinė organizacija, šiuo metu kuriasi ekokaimas. Gerai suprojektuota sistema turi veikti be savo kūrėjų pagalbos. Galima naudotis kūrybos vaisiais, bet neverta prisisrišti prie savo kūrinių. Kiekvienas naujas projektas atsineša savo iššūkį ir suteikia naujas neįkainojamas pamokas. Būtent jos daro mane iš tiesų turtingu.
Gyvos organizacijos principai atveria galimybę naują projektą pastayti “ant kojų“ per 1-2 metus. Sudėtingiau ir su tam tikru skausmu vyksta nejaunų organizacijų transformacijos, bet jų vaisiai saldūs: įvyksta sklandus įmonės vairo perdavimas samdomai komandai arba iš tėvų vaikams. Ir tai kartais daug svarbiau, nei kompanijos pelningumas ir efektyvumas. (6/7)
Rinardas Goda 