Bali Žalioji mokykla

Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl šią žiemą vykome į Bali (sako, dabar ten tik tinginiai nevažiuoja),- norėjosi artimiau susipažinti su šiuo alternatyvaus vaikų mokymo reiškiniu, kuris garsus visame pasaulyje. Pavyko ne tik turėti ekskursiją su mokytoja bei pasikalbėti su dviem lietuvių šeimomis, bet ir susitikti su steigėja Cynthia Hardy.

Kaip ir visose alternatyvaus ugdymo įstaigose, čia daug dėmesio skiriama individualiam priėjimui prie vaikų. Jie nesimoko iš vadovėlių, ugdymosi ašis- projektinė aplinka. Kiekvienas vaikas turi ir vysto savo projektą, kad ir koks menkas iš pradžių jis beatrodytų. Viena naujokės mamtytė pasakojo, kad jai iš pradžių buvo labai sunku atsisakyti savo aukštų (lietuviškų) vertinimo kriterijų per mokinių projektų pristatymus. Kai kurie vaikai ypač pradžioje pristato visai nedidukus projektukus, tačiau ji suprato, kad reguliarios pristatymo sesijos vieni kitiems, tėvams ir mokyklos bendruomenei greitai augina naujų projektų mastelius. Sekantis vaiko projektas dažniausiai būna didesnis, ambicingesnis. Yra vaikų grupė, kuri sukūrė bambukinį dviratį. Viena mergaitė parengė TED talk pranešimą, kuris tapo globaliai poluliarus, apie tai, kiek gėlo vandens sunaudojama drabužių gamybai pasaulyje (daugelio projektų tikslai apie ekologiją). Šis dėsnis veikia ir su suaugėliais. Jeigu organizacijoje sukurta reguliaraus grįžtamojo ryšio aplinka traukinys pradeda važiuoti pats.

Kas įdomu dar. Mėnesinis mokestis- apie 2000€. Mokinių 445. Verslo matematika atrodo neblogai, tačiau kaip ir visur yra savų niuansų. Pagal vietinius įstatymus mokykla privalo priimti lengvatinėmis sąlygomis (nemokamai) ne mažiau kaip 10% vietinių vaikų. Nekalbant jau apie tai, kad valstybė neremia mokyklos jokiomis išmokomis. Lietuvoje alternatyvaus švietimo įstaigos gauna mokinio krepšelius, kaip ir valstybinės. Mano manymu, toks palaikymas mažų bendruomeninių mokyklų yra labai svarbus. Tai dažniausiai yra nekomercinės organizacijos, kaip ir mūsų neseniai įkurtas “Patirčių slėnis“.

Žalioji Bali mokykla gimė 2009 metais iš sveiko pykčio, kad ši rojaus sala pamažu virsta dideliu šiukšlynu. Ypatingai mokyklos steigėjus neramino užterštos upės, kurios visą šiukšlyną per liūčių sezonus plukdo į vandenyną. Banglentininkai jau priprato prie gausiai aplink plaukiojančių bakalėjos ir gėrimų pakuočių Sako, kad anksčiau situacija buvo dar blogesnė. Norisi tikėtis, kad pasaulyje atsiras vis daugiau žmonių, kuriems rūpi ne tik savo kiemas, bet ir bendras mūsų kaimas su pavadinimu Žemė.