Pietų Korėja

Dar vienas naujas pasaulis, į kurį atvykome keletą dienų atgal – Pietų Korėja

Žmonės Seule atrodo labiau atsipalaidavę. Čia nėra draudimo kalbėtis ar gerti vandenį viešajame transporte, kaip Taipėjuje ir Tokijuje. Netgi alkoholį galima vartoti gatvėse. Alkoholio asortimentas parduotuvėse ne toks platus, kaip Lietuvoje, bet vistiek užima didelę lentynų dalį.

Pagrindinė religija- krikščionybės katalikiška ir protestantiška kryptys bei budizmas. Ypač provincijoje matosi daug bažnyčių. Šventyklose matėme daug žmonių, kurie nuoširdžiai meldžiasi.

Korėjiečiai nevengia protestuoti ir streikuoti. Seulo centre susidūrėme su ant vienos iš centrinių gatvių sėdinčiais apie 50 tūkst vienodai apsirengusių protestuotojų – gydytojų. Apie Korėjos prezidentus aplamai galima kurti detektyvus ir veiksmo filmus. Dažniausiai jie keliauja už grotų dar nesibaigus kadencijai dėl korupcijos ar kitų nusikaltimų. Regis, tik vienam pavyko santykinai ramiai baigti savo 5 m. terminą.

Korėjoje Google Maps veikia tik dalinai, nes Google nesutiko naudoti vietinių serverių. Tačiau puikiai veikia analogiška vietinė programėlė KakaoMap, tik užsieniečiams su ja sunkiau, nes ne viską verčia į anglų kalbą.

Viską, ką įmanoma ir neįmanoma, čia stengiamasi automatizuoti. Dažnai su tuo perlenkia lazdą ir prie išmaniųjų aparatų tada reikia statyti žmones, kurie padeda juos suprasti. Pvz. pinigų pasiėmimas iš bankomato, daiktų palikimas saugojimo kameroje arba transporto bilietų pirkimas gali tapti tikru iššūkiu. Regis, čia galioja principas: kam paprastai, jei galima sudėtingai! Intuicija bendraujant su sistemomis čia gelbsti ne visada.

Visada maniau, kad Korėja turi savo hieroglifus ir labai nustebau klydęs. Pasirodo, yra gana paprasta 30 ženklų abėcėlė, sukurta dar XV amžiuje. Raidės jungiasi į skiemenis grupėmis, todėl jos atrodo kaip hieroglifai Išmokti juos skaityti gana paprasta.

Welcome to Korea!