Streso reakcija

Ankstus rytas Palangoje. Saulėtekis be vėjo, jūra ramutėlė.
Rytais man daug nereikia. Užtenka kvadratinio metro lygaus paviršiaus savo rytinei jogai.
Pradedu praktiką šalia paplūdimio kavinės ant medinės terasos.

• O ką čia darai? Ar ne matai- privati nuosavybė!? – Šaukia per kavinės vitriną netikėtai išdygęs vyras maždaug 60-ies metų amžiaus su šluota rankoje.
• Atsiprašau, nežinojau, kad negalima čia stovėti.
• Ar nesupranti, kad kavinė nedirba? Neša man čia smėlį visokie, nespėju valyt!- Savo stipriu šiaulietišku akcentu bando nuvaryti nepageidaujamą svečią uolus darbuotojas.

Sekundės dalį sukasi galvoje ruletė su galimais atsako variantais.

• Vakar šitoje kavinėje pilikau 100€, šiandien turbūt vėl ateisiu,- meluoju, bandydamas pažadinti žmoguje atsakomybės jausmą ne tik už savo siaurą pareigą, bet ir už visą verslą.
• Man nusispjaut ant tavo 100 eurų,- jau ne tokiu užtikrintu balsu atsako jis. Duoda suprasti, kad pokalbis baigtas ir man metas nešdintis nuo jo terasos.
• Gerai, išeinu, bet šiandien čia sugrįšiu ir papasakosiu kavinės šeimininkui, kad klientus vejate nuo kavinės terasos,- nueidamas gąsdinu jį, nors neketinu nieko panašaus daryti.

Palieku sutrikusį tvarkos prižiūrėtoją savo teritorijoje, o pats mąstau apie savo reakciją į tokį netikėtą išpuolį. Galiu turėti 10 metų meditacijos praktikų, galiu mokinti kitus gyvenimo dalykų, galiu manyti apie save ką tik noriu, tačiau mano tikrasis Aš atsiskleidžia per va tokias stresines situacijas.

Ką galiu pasakyti apie save? Kai mane kas nors puola, dabar atsakau puolimu. Žinau, kad anksčiau buvo kitaip. Anksčiau sustingdavau, apsimesdavau “kerpe“, stengiausi nematomai išnykti. Kažkas pasikeitė, bet kol kas ne į gera… Tačiau. Gera tai žinoti. Tai pirmas žingsnis į pokytį.

Daugelis žino tris pagrindines stresinio atsako reakcijas: fight- flight- freeze (kautis- bėgti- sustingti), tačiau prisiminti jas, prisimatuoti dažnai nėra paprasta. Tas blogas patirtis nuginam kažkur į vidinį savo šešėlį ir jos, lyg kokios šmėklos, iš ten išlenda vėl ir vėl. Kontempliacija ir savirefleksija gali apšviesti tamsius pasąmonės kampus, tik tam reikia įdėti truputį pastangų.

Eidamas jūros pakraščiu, sudėlioju mintyse kitą, alternatyvų, priimtiną scenarijų- kaip galėjo viskas vykti idealiu atveju. Atsiprašau vyro (deja tik mintyse) už netikrus savo gąsdinimus ir netrukus prieinu paplūdimio treniruoklius su jogos terasėle šalia Čia aš tikrai niekam netrukdau. Per judesį susitvarkau su įtampomis kūne ir dar kartą permastau ryto patirtis.

Tokia va stipri gavosi šio ryto praktika.