Ne kiekvienas čia ras kelią, bet kam lemta, norės grįžti dar ir dar. Paslaptingas upės krantas, natūraliai augantis miškas ir šios vietos šeimininkų sukurta minimali infrastruktūra suteikia pojūtį, kurį sunku apibūdinti. Man ten kartais norisi tiesiog būti, kartais tyrinėti vietos paslaptis, kartais flirtuoti su upe… Viską norisi daryti lėčiau… Šypsena nuolat viduje. Ypač, kai bendraujam su Олег Ковриков ir Ausra Selvestraviciute, kelis paskutinius metus atidavusius save šiems Miškui ir Upei.
Ar bandėte kada nors miegoti jurtoje, apsuptoje tylos! Tai verta išbandyti bent kartą gyvenime. Jurta- tai nedidelis apvalus namelis su krosnele centre. Pasakų miške jų yra net trys ir visos išpouoselėtos, viduje švaru ir tvarkinga. Jautraus šeimininko rūpestį jutau kiekvienoje detalėje. Bet didžiausios dovanos išorėje ir aplink. Vos išėjus pro mažas dureles, miškas pasitinka savo žaliais rūmais, o upė vilioja baltomis miglomis. Negali nesimaudyti!.. 
Visko neaprašysi: jaukios paunksmės, miško portalai ir šventyklėlės, papuoštos ypatingais medžio drožiniais, laužavietės, maudyklėlės ir net dvi spa vonios ant upės kranto, kur galima mėgautis šilto vandens procedūra su moliu ir medituoti drauge su upe…
Supratau, kad kitąkart atvyksiu čia ilgesniam laikui, nes vienos nakties tikrai per mažai. Skamba kaip kokia reklama, bet neturiu priežasties to daryti. Tiesiog džiaugiuosi, kad visai šalia, ne kažkur už jūrų marių yra tokia stebuklinga vieta, kur gali pailsėti, persikrauti, o gal ir pagyti.
Rinardas Goda 