Gera ir saugu

Retai klausau radijo, bet įjungiau lygiai tuo metu, kai jis pranešė apie Žinių radijo rengiamą konferenciją pavadinimu „Lietuva 2050-ieji: čia gera ir saugu gyventi“. Net nupurtė nuo tokio “viskas įskaičiuota“ paketo.

Gana dažnai tenka dirbti su organizacijų vertybėmis ir principais, todėl išsakysiu savo asmeninę nuomonę šių vertybių poros klausimu. Manau, kad ateitis- mūsų visų klausimas.

Apie “gera ir saugu“ yra sukurtas nuostabus animacinis filmukas. Jis vadinasi Wall-E ir tai ko gero yra geriausiais multikas, kokį esu matęs. Pamenate apvalainus, savo kūno nepanešančius žmogelius, gyvenančius kosminėje stotyje ir skraidančius patogiuose sostuose su ekraniukais? Žmonėmis rūpinosi Didysis Protas, nes būtent taip jis suvokė, kas yra gera ir saugu šiems biologiniams gyviams.

Mano manymu “gera ir saugu“, kaip aukščiausios vertybės šaliai, veda į jos degradaciją. Neaišku, Žinių radijo forsaito kūrėjai daro tai sąmoningai ar ne, tačiau tai gali turėti nemalonių pasekmių visiems.

Kodėl manau, kad tai pavojinga? Tokia vertybių pora būtinai prašosi tvirtos rankos, žinančios, kas yra “gera ir saugu“ visiems. Kažkas turės kovoti ir nugalėti “blogus ir pavojingus“, kelyje į šviesų rytojų. Kažkas “tiksliai“ žinos, kas yra tie “blogi“ ir kur jie slepiasi. Galim tik įsivaizduoti tokios kovos mąstelį ir kur ji nuves…

Gal aš būsiu banaliai nuobodus, tačiau šalis, kurios pirmoje vertybių eilėje nefigūruoja Laisvė, yra pasmerkta. Ji, mano manymu, neturi ateities. Kalbu ne apie tą laisvę, kuri leidžia pasirinkti lytį ar rūkyti/ nerūkyti “žolę“. Kalbu apie laisvę prisiimti atsakomybę už save, savo šeimą ir bendruomenę. Ir kuo mažiau į šį procesą kišasi valstybė, tuo sveikesnė jos visuomenė.

Tikra Laisvė būtinai atsineša su savimi ir Atsakomybę. Tai dvi tos pačios monetos pusės. Kuo labiau ribojama laisvė, tuo mažiau žmonės prisiima atsakomybės, perleisdami ją “tvirtai rankai“, “didžiajam protui“ ar dirbtiniam intelektui. DI eroje žmonės, iškeitę savo ne visada patogią laisvę į šiltą ir saugią pelkę, tampa panašūs į avis aptvare- elektrinis piemuo būtinai jas rytoj perkels į naują vietą, kur bus šviežios ir sultingos žolės… viskas gerai… Gerovės siekimas dažniausiai baigiasi aptvare.

Jei kovosime už saugumą, žvelgsime į išorę ir ten būtinai surasime priešą. Karas neišvengiamas. Jei vertiname laisvę, pirmiausia atsigręšime į vidų ir galiausiai priimsime svarbius sprendimus, kylančius iš asmeninės atsakomybės. Ir ne būtinai tai bus kova su išoriniais priešais.

Trokštantys laisvės nesiekia saugumo. Jie gali perplaukti plačiausius vandenynus, perkopti aukščiausius kalnus, nugalėti stipriausius priešus. Skamba paradoksaliai, bet būtent tokie kaip pasekmę ir kuria visuotinę gerovę bei saugumą, visai nemanydami, kad tai yra didžiausios vertybės.