Gyva Duona

Vis dažniau girdim, kad Pasaulis keičiasi, persitvarko.
Kaip tai jaučiasi verslo aplinkoje? Kur link juda pinigai? Kaip pasikinkyti jų srautą?
Apie tokius dalykus turėtume kalbėti tik pirmu asmeniu: kokia mano asmeninė patirtis?

Gyvos Duonos projektas startavo prieš 11 mėnesių, susipažinus su Rupert Dunn, kuris su šeima atvyko į Lietuvą iš Velso. Jis neturėjo nieko, išskyrus nedidelę malkinę duonkepę krosnį ant priekabos, keletą maišų senovinių kviečių sėklos bei didelį norą maitinti žmones natūralaus raugo duona, kuri auga be jokios chemijos iš nemodifikuotų grūdų. Panašius į Rupert’ą žmones vadinu Kokybės Žmonėmis. Jų šviesą galima pajausti net trumpai pasikalbėjus.

Pavasarį su dar viena šeima (stipriausia sinergija gimsta tarp trijų) pastatome kepyklėlę ir kepėjo namelį. Startuoja Gyvos Duonos projektas. Prie projekto prisijungia vis nauji žmonės, kurie atvyksta iš visur: Prancūzijos, Lietuvos, Suomijos, Rusijos, Vokietijos… Vieni kepa, kiti parduoda, treti organizuoja srautus, komunikaciją ir tvarko apskaitą. Rugsėjo mėnesį projektas pasiekia “break even point“ ir nuo to laiko tik auga bei plečiasi.

Komandos viduje absoliutus pasitikėjimas ir pagarba vienas kitam. Nėra vieno svarbiausio, kontroliuojančio kitus, bet taip pat atsakingi visi ir kiekvienas kontroliuoja viską. Galioja principas: pasitikime kiekvienu, kol jis neįrodė, kad to nevertas. Nėra smulkmenų- nuo elementarios tvarkos kepykloje iki finansinės drausmės. Ypač svarbus Duonos kepimo procesas, kuriantis pagrindinę vertę. Čia jokių kompromisų: grūdai malami tik akmeninėmis girnomis, tešla minkoma tik rankomis, vanduo būtinai struktūrizuojamas, priedai tik ekologiški ir aukščiausios kokybės. Gyva Duona, ko gero, brangiausia rinkoje, bet ji to tikrai verta. Kaip gali nesisekti?

Pinigai ateina pas Kokybės Žmones. Jie gali neturėti nieko, išskyrus nuoširdų norą atsiduoti tarnystei per savo pašaukimą. Aplink juos kuriasi pasitikėjimo ir prasmės laukas. Jie pritraukia investicijų srautą, nes tokie projektai kuria ne tik finansinę, bet ir nematerialią gerovę komandai bei bendruomenei. Taip savaime kuriasi ne trūkumo, o pertekliaus aplinka, kuri darosi svarbesnė už finansinę grąžą. Pinigai eina į šviesą. Tokį jaučiu pokytį.