Metų pradžia. Aiškus vaikų skaičius, aiškios būsimos pajamos iš tėvų ir vaiko krepšelių. Vienas iš trijų “Patirčių slėnio” padalinių greičiausiai sąnaudų turės daugiau nei pajamų. Per visos organizacijos žmonių susitikimą ieškome sprendimo. Visi supranta, kad jeigu finansiniame kompanijos inde žioji skylė, pripildyti jį bus sudėtinga. Ateis diena, kai gal ir atlyginimai nebus išmokėti laiku. Veikti turime anksčiau, nei užsidegė signalinė lemputė. Mokymosi namai “Patirčių slėnis” yra nepelno organizacija, tačiau žmonės turi gauti orius atlyginimus ir jų turi pakakti visoms užduotims ir iššūkiams.
Tęskite Mokyklos ekonominis iššūkis skaitymąKategorija: Gyvenimas
Atsakomybė vaikams
Sėdim vakare su vaikais šurmuliuojančioje Basanavičiaus gatvėje.
Dukra stebisi, kad ant beveik kiekvieno stalo stovi indai su stipresniais gėrimais. Ji prisimena savo darbovietės kolegas, kurie praktiškai visi ir vartoja ir rūko. Ji savo korporacijoje lyg balta varna. Sūnus, kuris dar nepilnametis, taip pat stebisi, kodėl žmonės taip įjunksta į alkoholį. Juk jis neskanus! 16, 19 ir 24 metų vaikai nei vienas nerūko ir turi labai atsargų santykį su alkoholiu. Visi trys jie viską išbandė, tačiau renkasi būti blaivais.
Tęskite Atsakomybė vaikams skaitymąStreso reakcija
Ankstus rytas Palangoje. Saulėtekis be vėjo, jūra ramutėlė.
Rytais man daug nereikia. Užtenka kvadratinio metro lygaus paviršiaus savo rytinei jogai.
Pradedu praktiką šalia paplūdimio kavinės ant medinės terasos.

Pietų Korėja – 2
“Man 29-ri, vaikystę prisimenu kaip vientisą mokyklą, paskutinėse klasėse papildomai mokiausi prestižinėje Seulo korepetitorių mokykloje (tėvai sutiko mokėti po 4000 USD/mėn, kad įstočiau ir baigčiau gerą universitetą), turiu 3 plastines veido korekcijas, nesiruošiu kurti šeimos, nes tai neapsimoka”,- trumpas gyvenimo reziume mūsų vedlio po Seulą. Klausiam: “Ko išmokai, ką tau davė universitetas?” Vaikinas trumpam susimąstė ir atsakė: “Dabar niekas į mane negali žiūrėti iš aukšto!” Va taip va
Diplomas- tai statusą suteikianti etiketė. Kitas klausimas: “Kodėl tau reikia plastinių operacijų?” Atsako: “Vien gero diplomo sėkmei neužtenka. Didelę reikšmę vaidina išvaizda. Pusė Korėjos moterų turėjo bent 3 plastines kūno korekcijas ar operacijas. Visi tai laiko norma”.
Pietų Korėja
Dar vienas naujas pasaulis, į kurį atvykome keletą dienų atgal – Pietų Korėja ![]()

Išbandymas
Lėktuve iš Taipėjaus į Tokiją sėdėjau kartu su jaunėliu sūnumi. Per atvirą pokalbį jis pasidalino, kad susitikimo su Cami Namay (šamanu iš Ekvadoro) metu priėmė sau vidinį sprendimą daugiau niekada nemeluoti. Sakė suvokęs, kad netiesos sakymas atima laisvę, kurią jis taip brangina. Tai įvyko maždaug 10 savaičių atgal lygiai per jo 16-jį gimtadienį. Pastebėjau, kad pastaruoju metu vaikinas nustojo girtis ir grážinti savo istorijas. Ir štai, ateina išbandymas…

Gyvas vs negyvas
Braidant po betonines Tokijo džiungles, užsimezgė trumpa diskusija tarp dviejų sūnų: ar šitas miestas gyvas?

Ar tikrai neįmanoma?
Tokijas. Kita planeta, kita kultūra. Nepamatysi gatvėje ar prie parduotuvės šiukšlių dėžės. Jei nusipirkai ledų gatvėje, neškis tuščią indelį su savimi. Jaunėlis sūnus nesupranta žodžio “negalima”, bet ir nenori pažeisti vietos taisyklių. Pamato šalia didelę brangių desertų parduotuvę, įeina į vidų ir klausia pardavėjų už prekystalio, kur galėtų išmesti dvi nepatogias šiukšles. Šie akivaizdžiai sutrinka. Parduotuvėje ideali švara- ten nėra šiukšliadėžių. Panašu, kad jų niekas niekada neprašė padėti tokiu būdu
. Atsakyti potencialiems klientams turbūt neleidžia pardavėjo darbo kodeksas. Susižvalgę tarpusavyje, nusprendžia paimti šiukšles sau, įdėti jas į parduotuvės maišelį ir dar padėkoja po to.
Tai dviguba istorija apie tai, kaip nuostatą “negaliu” paversti nuostata “kaip galiu?”
Kaip dažnai manom arba girdim, kad kažkas NEĮMANOMA? Ar tikrai?
Tegros komanda Patirčių slėnio mokykloje
Tegros penktadienio susirinkimas įvyko Patirčių slėnio mokykloje. Žmonės, kurie uždirba pinigus, susitiko su erdve, į kurią tie pinigai buvo investuoti. Kiekvienas Tegros darbuotojas prisideda ne tik prie distribucijos vystymo, bet ir prie mūsų visų ateities kūrimo.

Bali Žalioji mokykla
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl šią žiemą vykome į Bali (sako, dabar ten tik tinginiai nevažiuoja),- norėjosi artimiau susipažinti su šiuo alternatyvaus vaikų mokymo reiškiniu, kuris garsus visame pasaulyje. Pavyko ne tik turėti ekskursiją su mokytoja bei pasikalbėti su dviem lietuvių šeimomis, bet ir susitikti su steigėja Cynthia Hardy.
Kaip ir visose alternatyvaus ugdymo įstaigose, čia daug dėmesio skiriama individualiam priėjimui prie vaikų. Jie nesimoko iš vadovėlių, ugdymosi ašis- projektinė aplinka. Kiekvienas vaikas turi ir vysto savo projektą, kad ir koks menkas iš pradžių jis beatrodytų. Viena naujokės mamtytė pasakojo, kad jai iš pradžių buvo labai sunku atsisakyti savo aukštų (lietuviškų) vertinimo kriterijų per mokinių projektų pristatymus. Kai kurie vaikai ypač pradžioje pristato visai nedidukus projektukus, tačiau ji suprato, kad reguliarios pristatymo sesijos vieni kitiems, tėvams ir mokyklos bendruomenei greitai augina naujų projektų mastelius. Sekantis vaiko projektas dažniausiai būna didesnis, ambicingesnis. Yra vaikų grupė, kuri sukūrė bambukinį dviratį. Viena mergaitė parengė TED talk pranešimą, kuris tapo globaliai poluliarus, apie tai, kiek gėlo vandens sunaudojama drabužių gamybai pasaulyje (daugelio projektų tikslai apie ekologiją). Šis dėsnis veikia ir su suaugėliais. Jeigu organizacijoje sukurta reguliaraus grįžtamojo ryšio aplinka traukinys pradeda važiuoti pats.
Tęskite Bali Žalioji mokykla skaitymą