Tokijas. Kita planeta, kita kultūra. Nepamatysi gatvėje ar prie parduotuvės šiukšlių dėžės. Jei nusipirkai ledų gatvėje, neškis tuščią indelį su savimi. Jaunėlis sūnus nesupranta žodžio “negalima”, bet ir nenori pažeisti vietos taisyklių. Pamato šalia didelę brangių desertų parduotuvę, įeina į vidų ir klausia pardavėjų už prekystalio, kur galėtų išmesti dvi nepatogias šiukšles. Šie akivaizdžiai sutrinka. Parduotuvėje ideali švara- ten nėra šiukšliadėžių. Panašu, kad jų niekas niekada neprašė padėti tokiu būdu 
. Atsakyti potencialiems klientams turbūt neleidžia pardavėjo darbo kodeksas. Susižvalgę tarpusavyje, nusprendžia paimti šiukšles sau, įdėti jas į parduotuvės maišelį ir dar padėkoja po to.
Tai dviguba istorija apie tai, kaip nuostatą “negaliu” paversti nuostata “kaip galiu?”
Kaip dažnai manom arba girdim, kad kažkas NEĮMANOMA? Ar tikrai?
Rinardas Goda 