Pedagogika visiems-8

Santykis su vaiku

Manoma, kad auklėjimas – tai poveikis. Reikia kažkaip paveikti vaiką, kad jis pasikeistų, taptų toks, kaip reikia. Progresyvesni balsai tvirtina, kad reikia pakeisti save, tada pasikeis ir pats vaikas. Tačiau abu principai daugeliui žmonių nepasiekiami. Jie negali valios pastangomis pakeisti save, o paveikti vaiką neturi jėgų, laiko ir gabumų. Nereikia keisti vaiko. Nereikia keisti savęs. Visos mūsų pastangos turėtų būti nukreiptos į SANTYKĮ su vaiku. Mama yra nuolatiniame ryšyje su savo vaiku, nors ji darbe, o jis mokykloje. Tikra auklėjimo priemonė yra mūsų širdyse ir ji veikia 24 val per parą.

Kokius jausmus man sukelia vaikas: ar aš juo tikiu? Ar tikiu jo ateitimi? Ar myliu jį?

Kokius jausmus aš sukeliu savo vaikui: meilę? pagarbą? susidomėjimą? gailestį? abejingumą? baimę? neapykantą?..

Kodėl toje pačioje šeimoje kartais išauga tokie skirtingi vaikai? Todėl, kad tėvai, patys to nepastebėdami, yra skirtingame SANTYKYJE su kiekvienu savo vaiku. Nežymūs prigimtiniai skirtumai veda į nežymius santykio skirtumus. Be to tėvai patys nuolat keičiasi ir keičiasi jų ryšys su kiekvienu vaiku. Taip ir gaunasi skirtingi vaikai. Vaiko likimas priklauso nuo SANTYKIO su juo. 

Jei norime vaiką išauginti tikru žmogumi, privalome su juo elgtis, kaip su ŽMOGUMI.

Pedagogika visiems-3

Skaitiniai 3.

Išsilaisvinimas. Pakopomis.

Yra du kraštutiniai keliai, kuriais patogu eiti: 1) padeti vaikui įgyti laisvę ir 2) varžyti jo laisvę. Abu juos dažniausiai vadiname auklėjimo būdais. Tačiau nei vienas, nei kitas nepadeda atsirasti savarankiškam žmogui.
Vis dažniau vaikui padedama gimti. Cezario pjūviai, skatinamieji, replės… išmanūs tėvai padeda vaikams greičiau vaikščioti, nupirkdami vaikštynes… Kai paaugęs vaikas nori išbėgti į kiemą, rūpestinga mama užriša jam batukus… Rekomenduoju trumpą video su šiuo epizodu

Toliau. Mokykloje mama- malūnsparnis stengiasi moderuoti savo vaiko konfliktus su bendraamžiais… kai kurių rūpestis nueina tiek toli, kad jos ateina į darbo pokalbį su darbdaviu… Šitokią situaciją turėjome ir Patirčių slėnio istorijoje 🙂
Toks vaiko išlaisvinimas neturi vertės ir jėgos. Auga lepšis, kuriam bus sunku išeiti iš šeimos, kai tam ateis laikas.Kitas kraštutinumas- varžyti laisvę. Pradedant nuo kieto suvyniojimo į vystyklus ir baigiant draudimu išeiti į vakarėlį su draugais.

Vaikas auga vidumi tik išSILaisvindamas. Pats, pats, pats… Griūdamas, gaišdamas laiką, rizikuodamas susižeisti, bet PATS. Tėvų užduotis- sukurti sąlygas tiems išsilaisvinimams.

Tokiu siauru, kartais pavojingu, takeliu tenka judėti tiems, kas nori išauginti pasitikintį savimi, savarankišką ir atsakingą žmogų. Tik tas, kas gali pasirūpinti savimi, pasirūpins ir kitais: savo šeima, bendruomene, valstybe.

https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=VXwwe13Jsho