Kartais kyla diskusijos, ypač su mano mielu partneriu 
Teisūs tie, kurie valdo hierarchines organizacijas ir pasiekia puikių rezultatų, ar tie, kurie veikia naudodami gyvos organizacijos principus ir taip pat pasiekia puikių rezultatų?
Teisi ta žuvis, kuri sako, kad pasaulis- tai vanduo, ar ta, kuri tvirtina, kad pasaulis- tai vanduo ir dar oras? Ko gero nėra teisi nei viena, nei kita. Viena žuvis neteisi mažiau nei kita. Kad ir koks patyręs/ išmintingas bebūtum, vistiek nesuvoki visos visumos. Visada egzistuoja aukštesnė, dar nepažinta pakopa, kuri dabar atrodo kaip visiškas chaosas.
Evoliucija turi savo kryptį ir aukštesnį jos laiptelį galime pažinti pagal tam tikrus simptomus. Organizaciniame lauke atsiranda prasmės arba evoliucinio tikslo poreikis- vienas iš tokių simptomų. Kažkuriame taške verslo savininkas ar vadovas pradeda abejoti, ar tikrai uždirbti pinigai- tai viskas ko jam reikia? Man tai pasireiškė per giliausią depresiją, kai norėjosi mesti verslą ir pradėti daryti kažką naujo. Kompanijai atradus PRASMĖS formuluotę, energija grįžo. Negaliu teigti, kad per tą strateginę sesiją mūsų kompanija atrado prasmę. Nelabai tuo metu kas suprato tuos keistus žodžius, bet jie atsirado ir su kiekvienais metais skambėjo vis kitaip, vis aiškiau ir giliau.
Kiekviena organizacija tarnauja kažkokiam aukštesniam arba evoliuciniam tikslui, tik ne visada jos žmonės tą tikslą suvokia. Jam atsiradus žmonių sąmonėje, atsiranda aiškumas ir orientyrai sprendimams- ko jiems reikia ir ko nereikia. Evoliucinis tikslas gali įkvėpti ne vieną darbuotojų kartą. Jis padeda organizacijai fokusuotis į savo esminę užduotį, nuoširdžiai tarnaujant savo klientams. Geras Volvo pavyzdys. 1959 metais vienas Volvo inžinierius pasiūlė savo automobiliuose montuoti 3 taškų saugos diržus, nes jie buvo saugūs ir patogūs (galima užsisegti viena ranka). Volvo galėjo lengvai patentuoti šią technologiją, tačiau to nepadarė, nes kompanijos evoliucinis tikslas skamba taip: “Žmonės nežūsta autokatastrofose!“ Evoliucinis tikslas atsietas nuo pačios organizacijos ir jo gali siekti visi. Ne konkuruodami, o bendradarbiaudami.
Mūsų įsteigta mokykla “Patirčių slėnis“ 5 metus gyveno be aukštesnių tikslų. Tačiau praėjusį rugsėjį nusprendėme: esame pakankamai sąmoningi, kad suvoktume mokyklos ir darželio evoliucinį tikslą. Norėjome sužinoti, kam mūsų organizacija tarnauja iš tikrųjų. Įvyko vienos dienos sesija su skirtingais bendruomenės žmonėmis: steigėjais, darbuotojais, meistrais, tėvais ir vaikais. Po jos išsikristalizavo formuluotė, kuri iškart pradėjo “prakaituoti“. Kai ieškome sprendimų, nuolat paklausiame savęs ir vieni kitų, ar ši kryptis tikrai atitinka mūsų evoliucinį tikslą?
Dažnai misijos, vizijos ar strateginių tikslų užrašai puošia ofisų sienas, bet retas iš jų dirba kompanijai ir jos žmonėms. Į juos darbuotojai dažniausiai žiūri kaip į tuščius lozungus. Svarbu, KAIP buvo surasta formuluotė ir KAS įsitraukė į tą procesą. Mokyklos atveju kaip pagrindinę priemonę ryšiui su savimi ir vienas su kitu naudojome molį. Procesas buvo džiaugsmingas, įtraukus ir gyvas. Rezultatai po sesijos buvo ilgai aptarinėjami. Galutinė formuluotė gimė dar po kelių mėnesių. Neabejoju, kad ji kurs ir laikys prasmių lauką ne vienerius metus, o gal ir visą likusį mokyklos gyvavimo laiką. Teisingai sukurto proceso rezultatu tapo mentalinė programa, veikianti kolektyvinės pasąmonės lauke. Ji formuoja ne tik pačios organizacijos, bet ir artimų bei tolimų ekosistemų ateitį.
Taigi, vienas iš gyvos organizacijos simptomų- tai jos prasmės suvokimo poreikis ir formulavimas: dėl ko susikūrė ši kompanija ir kam ji tarnauja iš tikrųjų?
Rinardas Goda 