2 juodas energetines skyles randu prkatiškai kiekvienoje organizacijoje:
- konfliktas/įtampa akcininkų tarpe arba tarp akcininkų ir CEO,
- atsakomybės dispersija kompanijoje.
Juodosios skylės suryja didžiąją dalį darbuotojų ir vadovų energijos ir nelabai kas lieka išoriniams tikslams. Kol skylėto maišo neužlopysi, nėra prasmės į jį dėti kažką nauja.
Nustebino švarūs, pasitikėjimu paremti santykiai tarp akcininko ir vadovo mano aprašytoje gamykloje. Retas atvejis, kai aukščiausio lygmens žmonės pakankamai dažnai ir atvirai kalbasi. Dėl to jie nevelka su savimi nuoskaudų ir kitokių praeities emocinių uodegų. Nėra įmonėje akcininko “savų“ žmonių ar kokių nors “mažųjų akcininkų“ kurie kažkada įnešė “svarų indėlį“ ir šiandien yra neliečiamieji ir privilegijuotieji. Atviras pokalbis trise padėjo suvokti ir pajausti, kad kompanijos energija per šitą vietą neišteka.
Tačiau ir yra vienas kamštis. Jis dažniausiai būna kompanijose, kurioms nesiseka. Akcininkas neturi susitarimų nei su vadovu, nei su darbuotojais dėl rezultato pasidalinimo. Argumentas paprastas: “Daug metų nematėm pelno, tai ką čia dabar dalintis? Briedį girioj?.. Kai bus, tada ir pagalvosim!“ Greičiausiai yra priešingai: kadangi nepagalvojot, nesistebėkit kad nėra. Ir apie tai pagalvoti niekada ne vėlu. Net kai pelnu visai nekvepia 
Gera situacija kompanijos elito tarpe, tačiau ne mažiau yra svarbi sinergija komandos lygmenyje. Per sekantį susitikimą pamatysim, kaip yra su atsakomybės pasidalinimu. Suplanavome kompanijos darbuotojų atsakomybės sesiją. Nepaprasta pakviesti žmones į tokį renginį, kai aplink dega gaisrai. Bet kitos išeities nėra. Tenka atidėti SKUBIUS reikalus, daryti pauzę ir pradėti kalbėtis su komanda apie SVARBIUS dalykus, kuriems niekada iki šiol nebuvo laiko. Kitaip mirtis. Vadovas minėjo, kad trumpalaikėje perspektyvoje mirtis negresia. Laukia įdomus susitikimas
Rinardas Goda 