Mirtis

14 iš 42 savaičių. Nuėjome lygiai trečdalį kultūrinės transformacijos kelionės transporto kompanijos projekte. Visata mums maloninga, nes atsiuntė ekonominę krizę. Jau penktas mėnuo iš eilės kompanija generuoja nuostolius. Susikūrė idealios sąlygos įsitikinimų ir elgesio modelių pokyčiams. Ir jie vyksta dideliu greičiu.

Krizė pažadina žmones. Po visai prastų gruodžio mėnesio rezultatų, vadovas paprašė prie komandos neminėti baisaus žodžio iš B raidės. Po to su komanda sekė gili diskusija apie Bankroto ir aplamai Mirties galimybės dovanas. Mes negalime tapti išties gyvi, kol neišgirstame Pabaigos beldimo į durų staktą. Dažnai tik nuo tada prasideda tikrasis gyvenimas. Dažnai įsikabiname į savo darbus, į savo sukurtas organizacijas ir drebėdami iš baimės laikomės jų, lyg be jų mes būtume ne mes.

Verslininkai, savininkai, akcininkai, suteikim galimybę numirti savo kompanijoms! Tas vidinis sprendimas išlaisvins mus pačius ir sinergines mūsų komandos galias, pažadins kūrybą ir žaidimą, pakvies žmones tikram gyvenimui. Jei jau lemta, tegu miršta. Neverta kabintis į tai, kas turi tapti kompostu naujai gyvybei. Nekviečiu naikinti savo organizacijos, tiesiog nesaugokim jos nuo mirties. Priimkim ją, kaip realią galimybę, kaip didžiojo žaidimo dalį, kur viskas nuolat miršta ir vėl atgimsta naujose formose.

Tai turbūt ir yra svarbiausia gyvos organizacijos sukūrimo sąlyga.