Manoma, kad yra 7 pasaulio stebuklai ir vienas iš jų- Egipto piramidės. Tačiau net retas egiptietis žino, kad jų šalyje visai netoli nuo piramidžių egzistuoja dar vienas stebuklas- įstabus žmogaus rankų tvarinys – SEKEM bendruomenė. Rojus ant žemės už 300 km nuo pragaro Gazos sektoriuje. Abu poliai viename taške: absoliuti harmonija ir totalus naikinimas. Grįžtu po savaitinės pažinties su ypatinga vieta, kuri spinduliuoja vientisumu ir darna. Manau, kad šis reiškinys gali tarnauti kaip vektorius daugeliui dabar besikuriančių bendruomenių.
Sekem istorija prasidėjo prieš 47 metus, kai 40-metis Ibrahim Abouleish (pusiau arabas pusiau austras) pardavė visą savo turtą Austrijoje ir už tuos pinigus nusipirko dykumos gabalą šalia Kairo, kur nebuvo netgi vandens šaltinio. Be to dar įsigijo palapinę, traktorių ir pianiną. Žmogus atėjo į tuščią vietą su klestinčios oazės vizija, kuri ilgainiui turėjo tapti visos šalies transformacijos pradžia. Jis neabejojo, kad įmanoma apjungti žemės ūkį ir kultūrą netgi tokioje visomis prasmėmis toksiškoje aplinkoje.
Ibrahim per savo gyvenimą sugebėjo savo viduje apjungti tokius polius, kaip Rytai ir Vakarai, Egiptas ir Europa, islamas ir krikščionybė, dvasingumas ir mokslas. Įkvėpimo Sekem vizijai jis sėmėsi iš islamo religijos, R. Šteinerio antroposofijos, senovės Egipto ir senosios Europos kultūrų, Getės, Bethoveno bei senovės arabų mistikų. Negailėdamas savo jėgų lygiai 40 metų (2017 metais mirė) jis kūrė, o dabar tęsia sūnus Helmi, stebuklą, kurį šiandien galim pamatyti ir pajausti. Suprasti visko, kas ten vyksta, kol kas dar negaliu.
Kas taip stebina?
Vidury niekur, šalia milžiniško, karščiu tvoskiančio, purvino ir netvarkingo Kairo su giliomis islamo tradicijomis išaugo visomis prasmėmis klestinti žmonių bendruomenė, šiuo metu turinti apie 2500 narių. Visa maždaug 70 ha teritorija žaliuoja tarp gausybės didžiulių medžių ir žydinčių krūmų. Ypatingas dėmesys čia Žemei ir žemės ūkiui.
Kadangi ji įdirbama pagal biodinaminės žemdirbystės principus, kiekvienais metais visi naudojami dirvožemiai praturtėja nauju derlingu sluoksniu. Be to ūkis generuoja didelius kiekius komposto, kuris naudojamas naujų žemės naudmenų gaivinimui. Palengva žydintys sodai plečiasi. Bendruomenės teritorijoje be augalų laukų yra kelių rūšių gyvulių fermos, fabrikas, ruošiantis vietoje išaugintus biodinaminius (demeter) vaisius ir daržoves, arbatos pakavimo, drabužių siuvimo ir homeopatinių preparatų gamybos fabrikai, vaikų darželis, mokykla ir klinika. Kairo pakraštyje prieš 6 metus įkurtas nuosavas universitetas Heliopolis, kuriame mokosi apie 3000 studentų su verslo, žemės ūkio, inžinerijos, farmaceptikos ir fizioterapijos fakultetais. Visos mokymo įstaigos veikia pagal Valdorfo ugdymo sistemos principus. Didelę dalį savo produkcijos Sekem eksportuoja į Vokietiją. Apimtys auga. Dar neseniai viskas buvo išauginama savo naudmenose, bet dabar jiems jau padeda 1000 aplinkinių biodinaminių ūkių, kurių kitais metais bus jau apie 4000, o dar po metų planuojama 20 tūkst. Viso Egipte yra apie 7 mil ūkininkų ir tik laiko klausimas, kada daugelis jų pereis prie biodinaminės žemdirbystės, kaip tai įvyko Australijoje. Būna metų, kai apimtys auga 3-5 kartus. Šiuo metu Sekem kuriasi vis naujose diekvietėse ir palengva verčia jas žydinčiais sodais. Įmonėse dirba vietiniai arabų kilmės žmonės, nors yra ir užsieniečių.
Bet visa tai tik išorė. Labiausiai stebina bendruomenės kultūra ir veikimo principas. Nuo pat pradžių organizacija kėlė sau tvaraus vystymosi tikslus 4-iose kryptyse: ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir ekologinėje. Niekur daugiau nemačiau tokios visapusiškos ir harmoningai veikiančios sistemos, kur realiai pasiekiami ne tik ekonominiai tikslai.
Visos 4 kryptys:
Ekonominė. Kiekvienas padalinys veikia kaip savarankiška organizacija su pakankamai plokščia struktūra, nors savivaldumo principą dar tik planuoja realizuoti. Holdingo lygmenyje yra sukurtas Ateities tarybos ratas, kuris nesikiša į įmonių operacinę veiklą, bet kuria vis naujus vystančius projektus. Visi norintys įsitraukti į valdymo sprendimus yra girdimi, jie realiai įtakoja kompanijų veiklą. Veikia jų pačių sukurta “meilės ekonomika”, kurioje svarbiausia ne tik kapitalo grąža, bet ir
atvira tiekimo grandinė. Jos užduotis- sujungti gamintoją su vartotoju, suteikiant jam svarbią informaciją apie vartojamo produkto kilmę, pagaminimo būdą ir tikrąją jo vertę. Biodinaminiai produktai reikalauja daugiau išteklių trumpoje perspektyvoje, tačiau yra daug pigesni ilgoje, net jei nevertinami netiesioginiai kaštai. Pvz žmonių sveikata, dirvožemio nualinimas ir kt. Dividendai, kuriuos atneša toks požiūris per ilgą laiką, stulbina. Dažnai jie pasireiškia ne per finansinį, bet per
žmogišką, gamtinį ir kultūrinį kapitalą, kurie čia daug labiau vertinami už pinigus. Beprotiška infliacija, kuri negailestingai ėda tradicinę ekonomiką visiškai bejėgė prieš meilės ekonomiką.
Socialinė. Visi verslai 20% nuo savo pelno atiduoda į tvaraus vystymosi fondą, kuris išlaiko nuostolingus, bet labai svarbius projektus (medicinos klinika, visos mokymosi įstaigos, nuosava žmonių draudimo sistema). Kai kurios darbo vietos sąmoningai neautomatizuojamos, kadgalėtų aprūpinti darbu kuo daugiau aplink gyvenančių žmonių. Čia laužomi šimtmečiais nusistovėję ekonominiai ir kultūriniai stereotipai ir viskas puikiai veikia. Pvz. Profesinėje mokykloje mergaitės mokosi mechaniko specialybės, kas yra neįsivaizduojama esamoje kultūrinėje aplinkoje. Helmi sako, kad svarbiausias Sekem tikslas yra būti vieta, kur atsiskleidžia ir auga pačios įvairiausios individualybės. Ne tik tsiskleidžia, bet ir kuria darnią bendruomenę drauge. Nuo pat Sekem
pradžios maždaug 40 metų atgal iš įvairių Europos valstybių atvyko būrys savanorių- pionierių, kuriuos apjungė I. Abouleish idėjos, ir jie iki šiol kuria šią oazę drauge su vietiniais gyventojais, kaip lygūs tarp lygių. Neįtikėtina darna jaučiasi skirtingų kultūrų žmonių santykiuose. Kiek daug čia pagarbos ir pasitikėjimo vieni kitais!
Kultūrinė. Pianinas šalia traktoriaus! Abu dalykai lygiaverčiai svarbūs, norint sukurti tvarią socialinę sistemą. Kultūrinė veikla neatskiriamai įsipynusi socialiniame kontekste. Žmonės iš Sekem gyvena kartu su muzika, daile ir judesio menu. Čia beveik nėra sceninės kultūros, kai žiūrovai pasyviai stebi pasirodymą ant scenos. Kiekvienas turi savo komunikacijos kanalą su kūrėju per meninę išraišką. Nieko nestebina, kai žmonės drauge dainuoja darbo metu, o vakarais buriasi į chorus. Daugelis groja įvairiais instrumentais. Vakariečiai dažniausiai ne tik puikiai kalba arabų kalba, bet ir dainuoja jų dainas. Kartais net kuria. Mokyklose ypatingas dėmesys dailei, muzikai, teatrui ir judesio menui. Verslo fakultete yra privaloma socialinio teatro, euritmijos ir dailės disciplinos. Paprasti darbuotojai gamyklose ar fermose kasdien turi euritmijos pamokas. Visos gamyklų ir kitų įstaigų sienos nukabinėtos paveikslais, kuriuos tapo mokiniai arba patys darbuotojai. Mokykloje yra islamo ir krikščionybės pamokos. Klasėje matėme Bibliją, parašytą arabų kalba. Berniukai ir mergaitės mokosi vienoje klasėje, ką absoliučiai draudžia islamas. Įsivaizduoju, kiek strėlių buvo sulaužyta, kol aplinkinių provincijų žmonės pradėjo vesti savo vaikus į Sekem mokyklas. Juolab, kad čia mokslas mokamas (apie 100€/metus).
Ekologinė. Yra konvencinė, ekologinė ir biodinaminė žemdirbystės rūšys. Pastaroji ne tik nenaudoja cheminių preparatų, bet ir užtikrina pilną ūkio ekosistemos ciklą, kuriame aktyviai dalyvauja naminiai gyvuliai, ypač karvės. Karvės čia ne dėl mėsos ir net ne dėl pieno, nors jas, žinoma, melžia. Didžiausia karvių gaminama vertybė- mėšlas, be kurio nėra įmanomas pilnavertis kompostas. Iš mėšlo taip pat gaminami biodinaminiai preparatai, kuriais vėliau purškiami laukai. Jie paruošia dirvą sėjai arba sodinimui, augalai tampa atsparesni ligoms ir kenkėjams, o derlius dažnai net pranoksta derlių, kai augalai tręšiami ir purškiami cheminiais preparatais. Dirbožemio sluoksnis dėl to nuolat auga, žemė turtėja. Tai ir yra tikroji ekologija. Po to, kai 1995 m Sekem įrodė, kad nauju būdu auginama medvilnė duoda gausesnį ir kokybiškesnį derlių, Egipto vyriausybė nustojo iš lėktuvų purkšti medvilnės laukus ir pilnai pakeitė technologijas. Dėl biodinaminės veiklos pakilo gruntiniai vandenys, ekoisistemos pasipildė paukščių ir gyvūnų būriais.
Vis daugiau mokslininkų abejoja, kad piramides pastatė Egipto faraonai. Manoma, kad tai ankstesnių ar net nežemiškų civilizacijų darbas. Užtat Sekem bendruomenė gali padėti išlaikyti stebuklingos vietos statusą. Tai, ką galima ten pamatyti, išties gražu. Visomis prasmėmis. Man netgi gražiau už didžiąsias piramides.
Rinardas Goda 