Verslo modeliai

Du verslo modeliai. Net ne skirtingi, o visiškai priešingi.

Dominuojantį pavadinčiau vienu žodžiu PUSH.
Esminė jėga, jame veikianti žmones, yra spaudimas.

Organizacija tarnauja savininkui ir pagrindinis jo poreikis dažniausiai yra pinigai, per kuriuos ateina saugumas, statusas ir savirealizacija. Savininkas spaudžia vadovus, vadovai spaudžia vieni kitus iki pat vykdytojų ir pardavėjų. Pardavėjai neša spaudimą už kompanijos ribų. Jiems reikia vykdyti pardavimo planus ir uždirbti bonusus, todėl jie spaudžia savo klientus, viliodami akcijomis ir grasindami sankcijomis. Tokios organizacijos žmonėms iš esmės rūpi tik uždirbti pinigus. Šio tikslo jie siekia, nesižvalgydami į šalis (už tai nemoka) ir nepaisydami kliūčių su visomis pasekmėmis bendruomenėms ir gamtai. Visa aplinka yra priešiška ir ją reikia palenkti, panaudoti savo poreikiams. Žmonės gyvena nuolatinių deadline (mirties linija) aplinkoje. Laikas spaudžia ir jo lieka tik skubiems darbams.

Tokia organiacija veikia per stygiaus stereotipą. Pinigų niekada nebūna per daug, jų visada trūksta. Ir iš tiesų, daugelis tokios organizacijos žmonių yra visiški vargšai. Nesvarbu, jis sėdi piramidės viršūnėje ar kloja trinkeles. PUSH modelio varomoji jėga- baimė dėl ateities. Kas atsitiks, jei pinigai baigsis? Logiška konkuruoti ir kariauti. Vyrauja IŠGYVENIMO nesvarbu kieno sąskaita strategija.

Žodis “priešingas“ kitam verslo modeliui net nelabai tinka.
Gerai jį aprašo žodis PULL.
Esminė jėga, jame veikianti žmones, yra traukimas.

Organizacija tarnauja aukštesniam tikslui. Pasaulis kviečia padaryti dalykus, kurie svarbūs ne tik kompanijos žmonėms, bet tarnauja visų žmonių gerovei. Tokioje organizacijoje yra sukurtos sąlygos tinklinei lyderystei, kai atsakomybę už sprendimą gali prisiimti bet kuris komandos narys. Nereikia vadovo, nelieka spaudimo, todėl vykdytojai dažniausiai ir yra sprendimų priėmėjai. Problema pritraukia savo šeimininką ir jis ją sprendžia. Kartais dėl to, kad tam turi spec kompetencijas, o kartais tik todėl, kad buvo arčiausiai. Tokioje organizacijoje nėra pardavimo planų, čia nereikia sudarinėti nuomonėmis pagrįstų prognozių. Sprendimai priimami, remiantis faktais: prekių atsargų likučiu ir faktiniu kliento poreikiu. Klientams sudaromos tokios sąlygos, kad jie negali nenorėti įsigyti kompanijos produktų ar paslaugų ir tiesiog traukia juos. Dažnas paradoksas, kai pardavėjai klientus atkalbinėja įsigyti savo produktus ar paslaugas. Ne kiekviena kompanija gali tapti tokios organizacijos partneriu. Tokioje kompanijoje žmonės daro tik svarbius darbus. Visada lieka laiko vidinei komunikacijai.

Tokia organizacija veikia per pertekliaus stereotipą. Resursų yra daug daugiau nei reikia. Mes visi esame turtingi visomis prasmėmis. PULL modelio varomoji jėga- džiaugsmas gyventi, būti, tarnauti bendruomenėms, kurti bendrą gerovę. Vyrauja KLESTĖJIMO strategija: turtingas ne aš vienas, o mes visi ir būtina to sąlyga yra taika.