Kinuose pasirodė naujas kultinis filmukas apie žmones ir drakonus. Pirmoji jo pusė- visiškas mūsų visuomenės, o gal tikriau civilizacijos, atspindys. Mes su savo technologijomis ir super išradimais iš esmės nedaug tenutolome nuo kardais ir katapultomis apsiginklavusių protėvių, kurie nepaliaujamai kovojo su vidiniais ir išoriniais priešais.
Kodėl man šis filmas kultinis? Todėl, kad labai tikroviškai, nevyniodamas š… į vatą parodo patriarchalinio mąstymo mechanizmą ir jo pasekmes. Dalis visuomenės (šeimos, organizacijos) narių visada vaikiškoje pozicijoje. Jų gyvenimus reguliuoja ir verčia laikytis tradicijų agresyvus ir autokratiškas patinas: tėvas (-ė), vadovas(-ė), prezidentas(-ė). Visuomenėje (šeimoje, organizacijoje) dominuoja vyriško prado energija: drąsa, jėga, ryžtas, tikslas, varžymasis. Tai tapo išgyvenimo sąlyga. Niekas neabejoja, kad gali būti kitaip- mes visada turėsime priešų ir visada rasime su kuo kovoti visose aplinkose!
Transformacija tokiose sąlygose atrodo visiškai neįtikėtina, tačiau ji… neišvengiama. Visata myli darną, todėl būtinai ateina balansuojanti moteriško prado energija: rūpestis, ryšys, pasitikėjimas ir turbūt aukščiausia jos forma- atjauta. Filme tai atneša genties vado sūnus, todėl matome du virsmus- ir šeimoje, ir visuomenėje. Jis ne ignoruoja ir ne išstumia dominavusių vertybių, tačiau papildo savo aplinką naujomis, kurios ilgą laiką buvo slopinamos ir slepiamos šešėlyje. Visai nesvarbu, kad jis vyras. Jame telpa ne tik atjauta, bet ir drąsa būti silpnu.
Kai įtampa dėl disharmonijos tampa pakankamai didelė, kritinė transformacijos nešėjų masė gali būti labai maža. Galbūt užtenka vos vieno žmogaus, kad visas pasaulis gimtų iš naujo ir pradėtų darnos erą.
Mūsų visuomenė ir visa civilizacija pavargo nuo žmonių susvetimėjimo, socialinių ligų, karų, ekologinių ir ekonominių problemų… Jei yra visų šių bėdų bendra šaknis, ji ko gero glūdi mūsų mąstyme ir elgesio modeliuose, kurie keliauja per kartas, nešdami patriarchalinę tradiciją. Kitaip tariant, patriarchatas yra ne pasekmė, o greičiau priežastis, lemianti visuomenės, organizacijos ir šeimos struktūrą bei vidinius ryšius.
Kiekvienąkart, kai sukuriame empatija ir pasitikėjimu paremtus santykius,- nesvarbu, šeimoje ar versle,- metame iššūkį ant agresijos ir išskaičiavimo pamato stovinčiai patriarchalinei civilizacijai ir prisijaukiname savo nedidelį slibinuką, duodami impulsą naujai civilizacijai. Ir kiekvienas gyvos šeimos ar organizacijos atvejis yra svarbiausias.
Rinardas Goda 