Autorius: Anastasia Goda

Gamykla.3. Atsakomybės sesija.

Į InTegra House atvyko pagrindinė komanda. Kelias ilgas, autobusas prastas, nuotaika bjauri… Tokių liūdnų žmonių inTegra House senokai nemačiau. Suprantu: Gamykloj “dega“ nepagaminti užsakymai, pagrindinis tiekėjas niršta, kad “laikas švaistomas nesąmonėms”, atlyginimai vėluoja 3-4 men,- kokia čia gali būti nuotaika? Dar ta vieta tokia keista- visi vaikšto be batų, vietoj sienų langai, tualetai nesąmoningi… Gero nelauk 🙂

Tęskite Gamykla.3. Atsakomybės sesija. skaitymą

Iššūkis LinkedIn, penktadienis

Mąstant racionaliai, kompanijos REZULTATAS yra pasekmė konkrečių objektyvių priežasčių. Dėl to išsimokslinę vadovai ir vadybininkai kuria sudėtingas motyvacines sistemas, integruotas į strateginius biudžetus. Visa tai panašu į milžiniškas smėlio pilis, nes tie strateginiai tikslai paremti prielaidomis ir prognozėmis. Tai dar kažkaip veikė santykinio stabilumo laikais, bet ne dabar, kai juodosios gulbės skraido pulkais. Niekada nežinai, kas bus ne tik po metų, bet ir po mėnesio. Jei į REZULTATĄ žiūrėtume, kaip į vidinių priežasčių grandinę, investuotume savo laiką ir pinigus ne į biudžetų ir motyvacinių sistemų kūrimą, o į pasitikėjimu paremtų ryšių kūrimu tarp kompanijos darbuotojų. Tai ilgalaikė ir milžinišką grąžą duodanti investicija.

Tęskite Iššūkis LinkedIn, penktadienis skaitymą

Iššūkis LinkedIn, trečiadienis

Gyvybės organizacijoje lygiai tiek, kiek darbuotojai savanoriškai ĮSITRAUKIA į sprendimų priėmimą ir realizavimą. Jie negali priimti sprendimų, jei tam neturi įgaliojimų. Pirmąją pokyčių dieną mūsų kompanijoje buvo paskelbta, kad kiekvienas darbuotojas turi įgaliojimus bet kokiam sprendimui. Skamba rizikingai, ar ne? Turbūt gavę tokią laisvę, žmonės turėtų strimgalviais pulti švaistytis įmonės resursais? Tačiau Tegroje viskas įvyko priešingai. Jie pasidarė atsargesni ir taupesni. Kurį laiką ta nedrąsa netgi varžė sveiką riziką, o žmonės palengva bandėsi naują sistemą, kaip kokį naują rūbą. Nepamenu, kad kažkas dėl to būtų pridirbęs nuostolių. 

Tęskite Iššūkis LinkedIn, trečiadienis skaitymą

Iššūkis LinkedIn, antradienis

Antras dalykas, apie kurį verta kažką pasakyti, tai pasitikėjimu paremtų SANTYKIŲ kūrimas. Gyvos organizacijos istorija Tegrai prasidėjo 2017 metais. Negalėčiau pasakyti, kad iki tol neinvestavome į žmones. Mūsų atlyginimai buvo gal net aukštesni, nei rinkos vidurkis, motyvacinė sistema pasistengusiems dovanodavo neblogus bonusus, 1,5 val per savaitę darbo metu darbuotojai susirinkdavo pasikalbėti ne apie darbą: hobius, pomėgius, atostogas… Vis dėlto tiek viduje, tiek tarp mūsų filialų Latvijoje ir Rusijoje jautėsi didelis susipriešinimas. Žmonės buvo įpratę kovoti ne tik su konkurentais, bet ir vienas su kitu. Didžiausią galvos skausmą kėlė vidinė kova tarp pardavėjų ir prekių ženklų vadybininkų. Pardavėjai kaltino vadybininkus, kad tie nesugeba sukurti paklausių ir konkurencingų produktų, o vadybininkai kaltino pardavėjus, kad tie nesugeba parduoti to, ką turim. Nauji produktai retai ir lėtai įsitvirtindavo klientų lentynose.

Tęskite Iššūkis LinkedIn, antradienis skaitymą

Pedagogika visiems-9

Tikėjimas

Vaikui sako:
– Būk žmogum!
Vaikiškas balselis atsako:
– Sutinku! Bet laikykit mane žmogumi! Tikėkit manim!

Ne todėl netikime savo vaikais, kad jie blogi. Atvirkščiai. Vaikai tokiais tampa, nes netikime jais. 

Mama net dūsta iš pasipiktinimo: kaip tikėti, jei tu visas apsimelavęs nuo galvos iki kojų, kiekvienam žingsny melas!? Tačiau tam apsimelavusiąm berniūkščiui labiausiai reikalingas mamos pasitikėjimas ir tik jis jam padės. Jei jis jaus pasitikėjimą, po dešimto, o gal po penkiasdešimto melo, sustos, atsiras vidinis stabdis. Tai juk dvasiniai subtilūs procesai. Čia sveikas protas neveikia: tylus žodis paveikesnis už garsų, o nepasakyta pastaba galingesnė už įspėjimą. 

Tikėjimas žmogumi gerina jį. Kai mes skundžiamės savo vaiku, vis mažiau juo tikime ir vis labiau įtikiname save, kad vaikas blogas. Tai ką gi daryti? Dažniau sau sakykime, kad mūsų vaikas geras! Ir jis pateisins mūsų lūkesčius.

Pedagogika visiems-8

Santykis su vaiku

Manoma, kad auklėjimas – tai poveikis. Reikia kažkaip paveikti vaiką, kad jis pasikeistų, taptų toks, kaip reikia. Progresyvesni balsai tvirtina, kad reikia pakeisti save, tada pasikeis ir pats vaikas. Tačiau abu principai daugeliui žmonių nepasiekiami. Jie negali valios pastangomis pakeisti save, o paveikti vaiką neturi jėgų, laiko ir gabumų. Nereikia keisti vaiko. Nereikia keisti savęs. Visos mūsų pastangos turėtų būti nukreiptos į SANTYKĮ su vaiku. Mama yra nuolatiniame ryšyje su savo vaiku, nors ji darbe, o jis mokykloje. Tikra auklėjimo priemonė yra mūsų širdyse ir ji veikia 24 val per parą.

Kokius jausmus man sukelia vaikas: ar aš juo tikiu? Ar tikiu jo ateitimi? Ar myliu jį?

Kokius jausmus aš sukeliu savo vaikui: meilę? pagarbą? susidomėjimą? gailestį? abejingumą? baimę? neapykantą?..

Kodėl toje pačioje šeimoje kartais išauga tokie skirtingi vaikai? Todėl, kad tėvai, patys to nepastebėdami, yra skirtingame SANTYKYJE su kiekvienu savo vaiku. Nežymūs prigimtiniai skirtumai veda į nežymius santykio skirtumus. Be to tėvai patys nuolat keičiasi ir keičiasi jų ryšys su kiekvienu vaiku. Taip ir gaunasi skirtingi vaikai. Vaiko likimas priklauso nuo SANTYKIO su juo. 

Jei norime vaiką išauginti tikru žmogumi, privalome su juo elgtis, kaip su ŽMOGUMI.

Pedagogika visiems-5

Vertybės.
Meilė ir sąžinė. Arba
Gėris ir Tiesa – tai vertybinė pora, kuri glūdi giliausiame auklėjimo fundamente. Meilė ir Sąžinė valdo pasaulį! Šitoje eilutėje ir tai, kas yra tarp žodžių,- mūsų vaikų likimas.

Oro nejaučiame, kol jis nėra užterštas. Bet jeigu jo pradeda trūkti- dūstame, sergame. Meilė ir Sąžinė- tai moralinio klimato deguonis. Nors ne kiekvienas tikim, kad egzistuoja Meilė ir Sąžinė, bet vos tik jų pradeda trūkti, gyvenimas tampa nepakenčiamas. Kiekvienam atskirai ir visiems kartu.

Nė vienas elementas nėra svarbesnis. Svarbiausias šiame sakinyje yra jungtukas “ir“. Sąžinė apsaugo Meilę, o Meilė apvalo Sąžinę. Sąžinė nesitaiksto, o Meilė atleidžia. Sąžinė išskiria žmones, o Meilė juos suveda. Sąžinė reikalauja bausmės, o Meilė kviečia būti gailestingais.

Vien tik meilės neužtenka, kad vaikas išaugtų žmogumi. Vien tik atsakomybės atmosfera vaiką pražudys.

Tačiau Gėris ir Tiesa, Meilė ir Sąžinė ne visada susigyvena. Tik aukščiausiuose dvasingumo pikuose Gėris ir Tiesa apsijungia ir tampa Grožiu. Ne veltui sakoma, kad Grožis išgelbės pasaulį. Susiliejusi Meilė ir Sąžinė. Tiesa, sušildyta Gerumu.

Net jei aplinkinis pasaulis atrodo atšiaurus ir neteisingas, neturime teisės netikėti, kad Meilė ir Sąžinė valdo pasaulį. Priešingu atveju mes neišauginsime gerų ir sąžiningų žmonių.