Jūs neturite verslo, kol pats(i) sukate jo girnas. Jūs turite darbą, tik brangų. Verslo projektas turi tarnauti kūrėjui, o ne atvirkščiai. Kompanijos savininkas – tai lyg mama, kuriai ateina laikas paleisti savo vaiką į gyvenimą, kad ir kaip prisirišusi bebūtų.

Kartais girdžiu, kad kompanijos savininkas jaučia realizuojantis save įmonės viduje. Gal ir taip, bet kol jis pats priima operacinius sprendimus, jis yra didžiausias suaugusios įmonės apribojimas, dėl kurio ji negali vystytis. Netgi strateginius sprendimus brandžios organizacijos palieka įmonės savivaldai.
O ką gi tada veikia savininkas? Jei jis yra amatininkas, gali (jei nori) užsiimti kūryba savo kompanijos viduje. Jei jis tiesiog įkūrėjas, tada tarnauja savo kompanijai kaip įkvėpimo, kūrybos ir prasmės šaltinis, o pats savo laiką skiria šeimai, pomėgiams ir naujiems projektams. Kalbu apie tai, nes pats nuėjau šį kelią.
Ar jums teko sutikti verslininkų, kurie saugiai pasitraukė, o verslas klesti?