– klausia mergina specialistė, pasiūliusi sprendimą, padėjusį optimizuoti kompanijos pašto sąnaudas. Ekonomija apie 2000€/mėn. Žmonėms svarbu, kad apie jų indėlį žinotų kiti kolegos, jie nori gauti virtualius bonusus. Vadovams svarbu, kad įmonėje gyvuotų inovatyvumo kultūra. Tai lyg gerosios bakterijos, kurios palaiko kompanijos organizmą sveikame tonuse.
Kodėl tada tiek mažai naujų iniciatyvų? Kas trukdo žmonėms atsinešti savo idėjas, eksperimentuoti ir diegti jas savo organizaciojose?
Vienos kompanijos vadovas prasitaria, kad nerimauja dėl metinių pokalbių su savo komanda. Jo manymu tie pokalbiai atima nemažai laiko, bet naudos duoda nedaug, o kartais netgi demotyvuoja žmones. Klausia: “Ar yra alternatyva tokiam pokalbiui? Kaip padaryti jį efektyviu ir motyvuojančiu?”
Transporto kompanijos vadovas prašo pagalbos. Nuo gruodžio reikšmingai brangsta keliai Vokietijoje. Kaip susitarti su klientais dėl šio mokesčio kompensavimo krentančių kainų ir mažėjančių užsakymų apimčių fone? Sekančią dieną laukia suplanuotas pokalbis su vienu iš didžiausių klientų.
Jaunas pardavimų komandos vadovas prašo konsultacijos: kaip elgtis, gavus iš savo komandos kolektyvinį laišką dėl nepakenčiamų darbo sąlygų ir blogo klimato organizacijoje. Kompanijai jau virš 30 metų, todėl tarp pasirašiusųjų yra tikrų veteranų, kurių indėlis ir autoritetas niekam nekelia abejonių. Kaip elgtis, susikūrus tokiai neformaliai profsąjungai ir jaučiant jos spaudimą?
Kompanija, su kuria prieš mėnesį pradėjome kultūrinių pokyčių projektą, užsiima tarptautiniais pervežimais. Transporto kompanijos vienos pirmųjų pajaučia krizės pranašus- sumažėjusį krovinių ir užsakymų kiekį. Krentant pardavimams, operaciniai kaštai lieka rekordinėse aukštumose ir generuoja neigiamą rezultatą. Prošvaisčių pozityvioms tendencijoms nėra. Ką daryti?.. Kaip padidinti kainas nuolat vėstančioje rinkoje? Kaip išlaikyti įsitraukusius darbuotojus su aukšta motyvacija? Kaip padidinti verslo procesų efektyvumą? Kaip akivaizdaus trūkumo sąlygomis neįjungti automatinio “išgyvenimo” režimo? Kaip būtent dabar pajudėti pertekliaus ir klestėjimo kryptimi? Ar tai išvis įmanoma?
.- Man nepavyko atkalbėti jūsų akcininkų ir vadovų nuo šito projekto. Gal jums pavyks? – Kreipiausi vakar ryte į gausiai susirinkusių pasipiktinusių darbuotojų būrį.
Tęskite Pardavimai skaitymąMetų pradžia. Aiškus vaikų skaičius, aiškios būsimos pajamos iš tėvų ir vaiko krepšelių. Vienas iš trijų “Patirčių slėnio” padalinių greičiausiai sąnaudų turės daugiau nei pajamų. Per visos organizacijos žmonių susitikimą ieškome sprendimo. Visi supranta, kad jeigu finansiniame kompanijos inde žioji skylė, pripildyti jį bus sudėtinga. Ateis diena, kai gal ir atlyginimai nebus išmokėti laiku. Veikti turime anksčiau, nei užsidegė signalinė lemputė. Mokymosi namai “Patirčių slėnis” yra nepelno organizacija, tačiau žmonės turi gauti orius atlyginimus ir jų turi pakakti visoms užduotims ir iššūkiams.
Tęskite Mokyklos ekonominis iššūkis skaitymąEnergetinė skylė kompanijos savininkų lygmenyje vis dėlto yra, tik iš pradžių jos nesimatė.
Atvykstam į antrą susitikimą gamykloje. Sujudimas, jaučiasi įtampa. Tie patys žmonės lyg ne visai tokie, kokius išleidom iš inTegra House. Vadovo kabinete susiduriame su persona, kuri visaip transliuoja savo galią. Į susitikimą nieko neįspėjęs atvyko didžiausio gamyklos tiekėjo savininkas. Tai jam kompanija skolinga milijonus, tai jis bet kada gali skelbti gamyklos bankrotą. Jis čia dabar svarbiausias žmogus ir tai jaučia kiekvienas.
Du verslo modeliai. Net ne skirtingi, o visiškai priešingi.
Dominuojantį pavadinčiau vienu žodžiu PUSH.
Esminė jėga, jame veikianti žmones, yra spaudimas.
Organizacija tarnauja savininkui ir pagrindinis jo poreikis dažniausiai yra pinigai, per kuriuos ateina saugumas, statusas ir savirealizacija. Savininkas spaudžia vadovus, vadovai spaudžia vieni kitus iki pat vykdytojų ir pardavėjų. Pardavėjai neša spaudimą už kompanijos ribų. Jiems reikia vykdyti pardavimo planus ir uždirbti bonusus, todėl jie spaudžia savo klientus, viliodami akcijomis ir grasindami sankcijomis. Tokios organizacijos žmonėms iš esmės rūpi tik uždirbti pinigus. Šio tikslo jie siekia, nesižvalgydami į šalis (už tai nemoka) ir nepaisydami kliūčių su visomis pasekmėmis bendruomenėms ir gamtai. Visa aplinka yra priešiška ir ją reikia palenkti, panaudoti savo poreikiams. Žmonės gyvena nuolatinių deadline (mirties linija) aplinkoje. Laikas spaudžia ir jo lieka tik skubiems darbams.
Keista kainodara: vienus projektus darome praktiškai už dyka, kartais net savo sąskaita, o už kitus prašome solidžių sumų. 250K nedidelei lietuviško kapitalo įmonei- nemenka investicija į savo kompanijos kultūrą. Ir didelę dalį tos sumos prašome sumokėti iškart. Kodėl?
Rinardas Goda 