Kieme dirbtinis intelektas, technologijos vystosi su milžinišku pagreičiu, bet dauguma organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir visur pasaulyje, kol kas valdomos gana primityviai. Nedaug kas pasikeitė per paskutinius 15 metų. Verslo universitetai moko vadovus ir vadybininkus būti efektyviais ir kurti efektyvius verslus su didele grąža, tačiau dabar to jau nebeužtenka. Neužtenka ir koučingo, kuris fokusuojasi į santykį poroje, bet neduoda atsakymų, sprendžiant žmonių grupėje kylančius iššūkius.
Bet kuris bent 10 metų išlaikęs savo verslą verslininkas turi skaudžių atsiskyrimų patirties. Dažnai labiausiai patyrę ir efektyvūs darbuotojai nusprendžia sukurti savo versliuką, pasinaudodami esamos kompanijos tiekėjais, klientais, resursais ar tiesiog idėjomis. 10 metų atgal Tegra išaugino ir paleido į gyvenimą didelį pumpurą ir jis sėkmingai gyvena iki šiol. Tai buvo gražus išsiskyrimas be didelių pykčių ir pretenzijų. Po to nebuvo nei vieno atsiskyrimo.
Dabar atėjo metas mokyklai. Mokymo namams “Patirčių slėnis“ šiemet sukanka 7 metai. Esam jau turėję bent kelis nedidelius pmpurėlius dažniausiai privačių darželių pavidale. Deja, nei vienas kol kas neprigijo. Tačiau dabar iššovė vienas mokyklos padalinys… Įdomu tai, kad ir versle, ir mokykloje procesai vyksta panašiai: Pirmiausia atsiranda vidinė darbuotojų grupelės kova prieš nelygybę, neteisybę, aplaidumą ir neefektyvumą organizacijoje. Maištaujantieji gali pradėti atvirai kelti pasitikėjimo kompanija klausimą. Šitame etape maištininkai dažnai ir patys nesuvokia, kad taip beldžiasi į pasaulį naujas projektas ir jie jau yra to projekto tėvai. Palengva maištaujančiose galvose gimsta atskiros organizacijos alternatyva. Iš pradžių ji dar kaip miražas, bet paskui vis labiau kristalizuojasi, kol įgauna savo kontūrus. “Skyrybos ir mergautinė pavardė! Mes patys ne blogesni!“
Nuotraukoje 3 “Patirčių slėnio“ steigėjai + 3 naujos mokyklos “Laisvi vaikai“ steigėjos po išsiskyrimo susitarimų.
Tęskite Skyrybos ir mergautinė pavardė! skaitymąVienos kompanijos vadovas prasitaria, kad nerimauja dėl metinių pokalbių su savo komanda. Jo manymu tie pokalbiai atima nemažai laiko, bet naudos duoda nedaug, o kartais netgi demotyvuoja žmones. Klausia: “Ar yra alternatyva tokiam pokalbiui? Kaip padaryti jį efektyviu ir motyvuojančiu?”
Transporto kompanijos vadovas prašo pagalbos. Nuo gruodžio reikšmingai brangsta keliai Vokietijoje. Kaip susitarti su klientais dėl šio mokesčio kompensavimo krentančių kainų ir mažėjančių užsakymų apimčių fone? Sekančią dieną laukia suplanuotas pokalbis su vienu iš didžiausių klientų.
Jaunas pardavimų komandos vadovas prašo konsultacijos: kaip elgtis, gavus iš savo komandos kolektyvinį laišką dėl nepakenčiamų darbo sąlygų ir blogo klimato organizacijoje. Kompanijai jau virš 30 metų, todėl tarp pasirašiusųjų yra tikrų veteranų, kurių indėlis ir autoritetas niekam nekelia abejonių. Kaip elgtis, susikūrus tokiai neformaliai profsąjungai ir jaučiant jos spaudimą?
Kompanija, su kuria prieš mėnesį pradėjome kultūrinių pokyčių projektą, užsiima tarptautiniais pervežimais. Transporto kompanijos vienos pirmųjų pajaučia krizės pranašus- sumažėjusį krovinių ir užsakymų kiekį. Krentant pardavimams, operaciniai kaštai lieka rekordinėse aukštumose ir generuoja neigiamą rezultatą. Prošvaisčių pozityvioms tendencijoms nėra. Ką daryti?.. Kaip padidinti kainas nuolat vėstančioje rinkoje? Kaip išlaikyti įsitraukusius darbuotojus su aukšta motyvacija? Kaip padidinti verslo procesų efektyvumą? Kaip akivaizdaus trūkumo sąlygomis neįjungti automatinio “išgyvenimo” režimo? Kaip būtent dabar pajudėti pertekliaus ir klestėjimo kryptimi? Ar tai išvis įmanoma?
Energetinė skylė kompanijos savininkų lygmenyje vis dėlto yra, tik iš pradžių jos nesimatė.
Atvykstam į antrą susitikimą gamykloje. Sujudimas, jaučiasi įtampa. Tie patys žmonės lyg ne visai tokie, kokius išleidom iš inTegra House. Vadovo kabinete susiduriame su persona, kuri visaip transliuoja savo galią. Į susitikimą nieko neįspėjęs atvyko didžiausio gamyklos tiekėjo savininkas. Tai jam kompanija skolinga milijonus, tai jis bet kada gali skelbti gamyklos bankrotą. Jis čia dabar svarbiausias žmogus ir tai jaučia kiekvienas.
Du verslo modeliai. Net ne skirtingi, o visiškai priešingi.
Dominuojantį pavadinčiau vienu žodžiu PUSH.
Esminė jėga, jame veikianti žmones, yra spaudimas.
Organizacija tarnauja savininkui ir pagrindinis jo poreikis dažniausiai yra pinigai, per kuriuos ateina saugumas, statusas ir savirealizacija. Savininkas spaudžia vadovus, vadovai spaudžia vieni kitus iki pat vykdytojų ir pardavėjų. Pardavėjai neša spaudimą už kompanijos ribų. Jiems reikia vykdyti pardavimo planus ir uždirbti bonusus, todėl jie spaudžia savo klientus, viliodami akcijomis ir grasindami sankcijomis. Tokios organizacijos žmonėms iš esmės rūpi tik uždirbti pinigus. Šio tikslo jie siekia, nesižvalgydami į šalis (už tai nemoka) ir nepaisydami kliūčių su visomis pasekmėmis bendruomenėms ir gamtai. Visa aplinka yra priešiška ir ją reikia palenkti, panaudoti savo poreikiams. Žmonės gyvena nuolatinių deadline (mirties linija) aplinkoje. Laikas spaudžia ir jo lieka tik skubiems darbams.
Į InTegra House atvyko pagrindinė komanda. Kelias ilgas, autobusas prastas, nuotaika bjauri… Tokių liūdnų žmonių inTegra House senokai nemačiau. Suprantu: Gamykloj “dega“ nepagaminti užsakymai, pagrindinis tiekėjas niršta, kad “laikas švaistomas nesąmonėms”, atlyginimai vėluoja 3-4 men,- kokia čia gali būti nuotaika? Dar ta vieta tokia keista- visi vaikšto be batų, vietoj sienų langai, tualetai nesąmoningi… Gero nelauk 
2 juodas energetines skyles randu prkatiškai kiekvienoje organizacijoje:
