Kur sistemos apribojimas?

Skambina senas draugas, iš kurio prieš 18 metų mokiausi efektyviai valdyti tiekimo grandinę ir kontroliuoti finansus pagal TOC (tie dalykai iki šiol neša kompanijai didžiulę vertę kasdien). Prašo pagalbos: “Padėk! Viską padariau, nebežinau ko griebtis… Mano vadovaujama gamykla sudėtingoje situacijoje“.

Tęskite Kur sistemos apribojimas? skaitymą

Pietų Korėja – 2

“Man 29-ri, vaikystę prisimenu kaip vientisą mokyklą, paskutinėse klasėse papildomai mokiausi prestižinėje Seulo korepetitorių mokykloje (tėvai sutiko mokėti po 4000 USD/mėn, kad įstočiau ir baigčiau gerą universitetą), turiu 3 plastines veido korekcijas, nesiruošiu kurti šeimos, nes tai neapsimoka”,- trumpas gyvenimo reziume mūsų vedlio po Seulą. Klausiam: “Ko išmokai, ką tau davė universitetas?” Vaikinas trumpam susimąstė ir atsakė: “Dabar niekas į mane negali žiūrėti iš aukšto!” Va taip va 💪 Diplomas- tai statusą suteikianti etiketė. Kitas klausimas: “Kodėl tau reikia plastinių operacijų?” Atsako: “Vien gero diplomo sėkmei neužtenka. Didelę reikšmę vaidina išvaizda. Pusė Korėjos moterų turėjo bent 3 plastines kūno korekcijas ar operacijas. Visi tai laiko norma”.

Tęskite Pietų Korėja – 2 skaitymą

Išbandymas

Lėktuve iš Taipėjaus į Tokiją sėdėjau kartu su jaunėliu sūnumi. Per atvirą pokalbį jis pasidalino, kad susitikimo su Cami Namay (šamanu iš Ekvadoro) metu priėmė sau vidinį sprendimą daugiau niekada nemeluoti. Sakė suvokęs, kad netiesos sakymas atima laisvę, kurią jis taip brangina. Tai įvyko maždaug 10 savaičių atgal lygiai per jo 16-jį gimtadienį. Pastebėjau, kad pastaruoju metu vaikinas nustojo girtis ir grážinti savo istorijas. Ir štai, ateina išbandymas…

Tęskite Išbandymas skaitymą

Ar tikrai neįmanoma?

Tokijas. Kita planeta, kita kultūra. Nepamatysi gatvėje ar prie parduotuvės šiukšlių dėžės. Jei nusipirkai ledų gatvėje, neškis tuščią indelį su savimi. Jaunėlis sūnus nesupranta žodžio “negalima”, bet ir nenori pažeisti vietos taisyklių. Pamato šalia didelę brangių desertų parduotuvę, įeina į vidų ir klausia pardavėjų už prekystalio, kur galėtų išmesti dvi nepatogias šiukšles. Šie akivaizdžiai sutrinka. Parduotuvėje ideali švara- ten nėra šiukšliadėžių. Panašu, kad jų niekas niekada neprašė padėti tokiu būdu 🙂. Atsakyti potencialiems klientams turbūt neleidžia pardavėjo darbo kodeksas. Susižvalgę tarpusavyje, nusprendžia paimti šiukšles sau, įdėti jas į parduotuvės maišelį ir dar padėkoja po to.

Tai dviguba istorija apie tai, kaip nuostatą “negaliu” paversti nuostata “kaip galiu?”

Kaip dažnai manom arba girdim, kad kažkas NEĮMANOMA? Ar tikrai?